Rinkimas

Vaistiniai augalai renkami tuo metu, kada juose susikaupia daugiausiai veikliųjų medžiagų. Tame pačiame augale gali būti skirtingas veikliųjų medžiagų kiekis. Tai priklauso ne tik nuo metų laikų, bet ir nuo paros laiko. Svarbu ir tai, kada augalas nuskintas, dieną ar naktį, mėnesienos naktį ar ne. Pilnaties metu daugiausiai veikliųjų medžiagų yra viršutinėje augalo dalyje (lapai, žiedai), o esant jaunačiai – apatinėje (šaknys, šakniastiebiai). Tai galima paaiškinti tuo, kad pilnatis metu augalai suvartoja daugiau vandens, kuris judėdamas link augalo viršūnės, su savimi neša veikliąsias medžiagas. Jaunaties metu vandens vartojimas sumažėja ir veikliųjų medžiagų daugiau būna apatinėje augalo dalyje.

Vaistinė žaliava renkama į pintines, dėžes, medžiaginius maišus. Žaliavos negalima spausti, nes taip ji kaista ir taip prastėja jos kokybė.

Renkant vaistinius augalus, reikia atsižvelgti ir į dienos laiką, oro sąlygas. Sultingų augalų lapų, žiedų, žolių, taip pat nebyrančių vaisių negalima rinkti po lietaus ir anksti rytą, kol yra rasa. Surinkti drėgni bei šlapi augalai blogai džiūsta, pakinta jų natūrali spalva (pajuoduoja) ir žaliava būna blogos kokybės. Tokius augalus geriausia rinkti giedrą dieną, kai nukrinta rasa, popietinėmis valandomis.

Byrančius vaisius geriausia rinkti dar ne visiškai subrendusius anksti rytą, rasotus, nes jų mažiau nubyra. Augalų žievę reikia lupti giedrą, sausą dieną, nes nuo drėgmės ji greit tamsėja. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

Vaistiniai augalai negali būti renkami cheminėmis medžiagomis apdirbtuose laukuose, šalia pramoninių ir kitų teršiančių gamtą objektų, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų, didelių miestų, nes augalai intensyviai kaupia vandenyje, dirvožemyje ir ore esančias nuodingas medžiagas.

Vaistinius augalus reikia rinkti atidžiai, stengiantis nesupainioti su panašiai atrodančiais augalais. Taip pat būtina žinoti saugotinų augalų rūšis. Laukinėje gamtoje jas skinti draudžiama. Esant poreikiui, šie augalai yra auginami.

Pumpurai (Gemmae). Jie renkami anksti pavasarį, pradėjus brinkti, bet dar neišsiskleidus. Tuomet juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Pumpurų išsiskleidimas yra pati trumpiausia augalų vystymosi fazė, todėl svarbu laiku juos rinkti. Daugelio medžio pumpurai pjaunami su šakelėmis, išdžiūvę pumpurai nuo jų atskiriami. Medžių ir krūmų pumpurus galima rinkti tik miško kirtimuose nuo nupjautų medžių. Kituose vietose skinama tik apatinėje lajos dalyje.

Lapai (Folia). Lapai skinami visiškai išsivystę ir normalaus dydžio. Juos geriausia skinti augalų žydėjimo pradžioje, nes tada juose būna daugiausia veikliųjų medžiagų. Kai kurių augalų lapai renkami viso sezono metu. Negalima rinkli pageltusių, apdžiūvusių, ligų bei kenkėjų pažeistų lapų. Lapai yra skinami, nukerpami žirklėmis arba nupjaunami peiliu. Negalima nuskinti visų augalo lapų, reikia stengtis, kad žala augalui būtų minimali.

Žolė (Herba). Žolę sudaro augalo stiebas su lapais ir žiedais, kartais – su butonais ir nesubrendusiais vaisiai. Nedidelių augalų stiebas nupjaunamas žemai, o stambesnių augalų, kurie turi storą stiebą, pjaunama viršutinė lapuota stiebo dalis su žiedais. Žolė renkama žydėjimo, kartais butonizacijos arba vaisių brendimo metu.
Augalus draudžiama rauti su šaknimis. Būtina palikti bent pusę sveikų augalų.

Žiedai (Flores). Terminas žiedas plačia prasme tinka žiedynams, žiedams arba jų atskiroms dalims. Vaistams renkamas arba visas augalo žiedynas (ramunės, liepos, šlamučio), arba atskiri žiedai (piliarožės, medetkos), arba tik atskiros žiedo dalys (vainiklapiai, piestelės ir kt.). Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, kartais butonizacijos metu. Žydėjimo pabaigoje nuskintų žiedų gydomoji vertė mažesnė.

Rekomenduojama žiedus rinkti giedros dienos popietę į pintines ar kartonines dėžes (nedėti į plastikinius maišus).

Vaisiai ir sėklos (Fructus et semina). Vaisiai būna tikrieji (aguonos dėžutės, serbentų, mėlynių uogos, lazdyno riešutai), sudėtiniai ir netikrieji (obuoliai, kriaušės, erškėtrožės vaisiai). Sėklomis laikomos nesmulkintos sėklos ir jų dalys. Vaisiai ir sėklos renkami subrendę, tačiau birūs vaisiai (kmynų, krapų, kalendrų ir kt.) renkami nokimo pradžioje, anksti ryte. Vienmečių augalų sėklų dalį būtina pasėti.

Žievė (Cortex). Vaistams tinka ne senesnių kaip 3–4 metų augalų žievė, bet kai kurių augalų žievė renkama ir nuo vyresnių (ąžuolo žievė lupama nuo iki 20 metų medžių). Senesnių augalų žievėje susidaro kamštinis audinys, dalis jos sumedėja ir nedaug lieka veikliųjų medžiagų. Daugiausia veikliųjų medžiagų žievėje būna rudenį ir pavasarį, bet rudenį sunku ją lupti, nes būna prikepusi prie medienos. Dažniausiai ji lupama pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Žievė lupama sausą giedrą dieną. Iš pradžių žievė įpjaunama kas 20–30 cm skersai, o paskui daromi išilginiai pjūviai. Nuo medienos ji atkeliama mediniu, kauliniu arba plastmasiniu peiliu (geležinis peilis netinka, nes nuo jo žievė pajuoduoja).

Žievė lupama miško kirtimuose nuo nupjautų medžių kamienų ir šakų. Žievę draudžiama lupti nuo augančių medžių ir krūmų.

Šaknys (Radices) ir šakniastiebiai (Rhizomata). Dažniausiai kasami rudenį. Galima ruošti bet kokiu oru ir paros metu. Iškasus tuo pat nuvalomi arba nuplaunami, pašalinamos smulkios šaknys, stiebo liekanos. Stambios dalys supjaustomos.