Lot. Atropa belladonna L.

Sinonimai: durnažolė, Rymo ropikės, skirpstuogė, velnio vyšnia, vilkvyšnė

En. belladonna, deadly nightshade, dwale

Ru. белладонна

Bulvinių (Solanaceae) šeimos daugiametis, iki 2 m aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, išsišakojęs, apaugęs gausiai šakotomis šaknimis. Stiebas stačias, šakotas, apaugęs Laukiniais plaukeliais, žalias su violetiniu atspalviu. Apatiniai lapai kotuoti, pražanginiai, dideli, kiaušiniški, viršutiniai išsidėstę poromis, vienas iš jų 3-4 kartus mažesnis. Žiedai pavieniai arba poromis išaugę iš lapų pažasčių, nusvirę. Taurele žalia, penkiadante, vaisiui užaugus, nenukrintanti. Vainikėlis cilindriškas varpelis, penkiaskiautis, 20-30 mm ilgio, rusvai violetinis. Vaisius dvilizdė, daugiasėkle, violetinė iki juodumo uoga. Sėklos inkstiškos, rudos, akytu paviršiumi, 1,5-2 mm ilgio. Žydi nuo birželio-rugpjūčio, vaisiai subręsta liepą-rugsėjį.

Paplitimas. Lietuvoje savaime neauga, kartais auginama soduose bei darželiuose.
Auga lengvuose, neutralios arba šarminės reakcijos priemoliuose.

Veikliosios medžiagos. Visose šunvyšnės dalyse yra alkaloidų: šakniastiebiuose ir šaknyse – 0,40-1,30%, lapuose – 0,14-1,20%, stiebuose – 0,20-0,65%, žieduose – 0,24-0,60%, prinokusiuose vaisiuose – 0,70%. Pagrindiniai alkaloidai: atropinas, hiosciaminas, 1-skopolaminas, apoatropinas, beladoninas. Be to, yra 8% rauginių medžiagų, 15% mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, fitosterolio, nealkaloidinių amino junginių: piridino, N-metilopirolino ir N-metilopirolidino, tetrametildiamino butano, glikozidų.

Paruošimas. Vaistams vartojami lapai (Belladonnae folium) ir šaknys (Belladoinnae radix). Lapai skinami pirmamečių augalų rugpjūtį, o antramečių – birželį-liepos pirmoje. Prieš šalnas nuplaunama visa antžeminė augalo dalis.

Nuskinti lapai turi būti pradėti džiovinti per 1,5-2 valandas. Juos geriausia džiovinti džiovykloje 35 °C temperatūroje. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 140-160 g orasausių lapų. Tinka vartoti iki 2 metų.

Šakniastiebiai su šaknimis kasami rugsėjį (ne jaunesnių kaip dvejų metų augalų) arba kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Kasama stengiantis jų nepažeisti. Rankas geriau apsaugoti guminėmis pirštinėmis. Žaliava nuplaunama šaltame vandenyje, supjaustoma ir džiovinama valandą 50 °C temperatūroje, vėliau 40 °C. Tinka vartoti iki 2 metų.

Visą žaliavą reikia laikyti atskiroje uždaroje patalpoje.

Naudojimas. Šunvyšnės preparatai ramina skausmus, vartojami sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, tulžies akmenlige, inkstų ligomis, pagreitina širdies ritmą, be to, jie vartojami akių gydymo praktikoje (bet glaukoma negydoma). Taip pat gydoma bronchinė astma, hemorojus, Parkinsono liga.

Kontraindikacijos. Nevartojama esant širdies aritmijai, neurozei, nemigai, skrandžio ir žarnyno atonijai, glaukomai, neštumo metu. Vaistinė šunvyšnė yra nuodingas augalas. Mirtinai apsinuodyti galima net nuo kelių suvalgytų uogų.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12