Skėtinė širdažolė |
Lot. Centaurium minus Moench.
Sinonimai: centurija, drugžolė, gumbažolė, šimtažiedė, širdies žolė, trūkiažolė
En. forking centaury, common centaury, pink centaury, broad-leaved centaury, seaside centaury, centaury
Ru. золототысячник обыкновенный, золототысячник зонтичный, центурия, золототысячник малый
Paplitimas. Auga pievose, miškų aikštelėse, dirvonuose, krūmuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Skėtinė širdažolė įrašyta į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.
Veikliosios medžiagos. Visose augalo dalyse yra 0,6-1% alkaloidų, iš jų pagrindinis gencianinas. Žaliavoje yra iki 3% karčių glikozidų: genciopikrino, eritaurino ir eritrocentaurino; dervinių medžiagų, flavoninės prigimties dažinių medžiagų, taip pat oleanolio ir vitamino C.
Paruošimas. Vaistams vartojama visa antžeminė dalis (Centaurii herba), kuri pjaunama žydėjimo metu (birželį-rugpjūtį). Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Iš 1 kg šviežios žoles gaunama 250-260 g sausos. Tinka vartoti iki 2 metų.
Naudojimas. Skėtinės širdažolės preparatai žadina apetitą, skatina skrandžio sekreciją, gerina virškinimą, dygo nuo dispepsijos, gastrito, didina skrandžio rūgštingumą, taip pat širdažolė vartojama nuo širdies ligų, mažakraujystės, tulžies išsiskyrimui skatinti.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12 |