Lot. Sedum acre L.

Sinonimai: geltonasis pirštukas, nuomaržolė, rietenėlės, taukočiai

En. moosy stone-crop, yellow stone-crop, biting stone-crop, wall-pepper, golden carpet sedum, stone-crop, common stone-crop

Ru. очиток едкий

Storalapinių (Crassulaceae) šeimos daugiametis, 4-15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas mėsingas, silpnas, gulsčias arba kylantis, tankiai lapuotas, pamate įsišaknijantis. Lapai kiaušiniški, mėsingi, pliki, išgaubtomis nugarėlėmis, į pagrindą storėjantys, 2-5 mm ilgio, 2 3,5 mm pločio. Žiedai po 3-5 skėtiškose kekėse, melsvai arba gelsvai žali. Vaisius lancetiškas, šviesiai žalias arba balkšvas, 3,5-4,5 mm ilgio daugiasėklis lapavaisis. Sėklos apvalios, smulkios, šviesiai rudos. Žydi birželį-liepą. Vaisiai prinoksta liepą-rugpjūtį.

Paplitimas. Auga sausose, smėlėtose vietose. Paplitęs visoje Lietuvoje.

Veikliosios medžiagos. Šiloko žolėje yra apie 0,2% alkaloidų: sedamino, nikotino, sedridino, izopelterino, sedinino, sedinono; rauginių medžiagų, glikozidų, vitamino C (žieduose – 560 mg%, lapuose – 360 mg%), obuolių rūgšties, cukraus.

Paruošimas. Vaistams vartojama šilokų žolė (Sedi herba). Ji ruošiama žydėjimo metu (birželį-liepą). Prieš džiovinant žolę patartina ją panardinti 30 sekundžių į verdantį vandenį, o vėliau džiovinti 35-40 °C temperatūroje. Tinka vartoti iki 2 metų.

Naudojimas. Šviežia šiloko žole vartojama kaip nuskausminamoji priemonė, ji gydo nudegusias vietas, žaizdas, nuospaudas, o žolės nuoviras – epilepsiją, maliariją, hemorojų. Jis taip pat laisvina vidurius ir sukelia vėmimą.

Kontraindikacijos. Nevartojamas nėštumo metu, viduriuojant. Aitrusis šilokas yra nuodingas augalas.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12