Lot. Sambucus nigra L.

Sinonimai: juodasis bezdas, kiaurmedis, sambė, štrukas

En. golden elder, common elder, European elder, European alder, black elder, bore tree, danewort, elder, elderberry, European elderberry, pipe tree, sambu, tree of medicine, tree of music

Ru. бузина черная

Šeivamedinių (Sambucaceae) šeimos daugiametis, 3-10 m aukščio, žiemai numetantis lapus krūmas arba nedidelis medelis. Jaunų šakelių žievė žalsva, su daugeliu karpelių, nemaloniai kvepia. Stiebų ir senesnių šakų žievė suaižėjusi, pilkai ruda. Šerdis stora, minkšta, balta. Lapai 20-32 cm ilgio, kotuoti, priešiniai, neporomis plunksniški, su smulkiais, lancetiškais, anksti nukrentančiais prielapiais. Lapo lapeliai (3) 5-7 (9), elipsiški, pailgai arba kiaušiniškai elipsiški, 3–-5 cm ilgio, 1,5-6 cm pločio, stambiai pjūkliškai dantyti, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, ties pagrindinėmis gyslomis apaugusi trumpais plaukeliais, apatinė – šviesesnė, plika arba ties gyslomis su retais ir ilgesniais plaukeliais. Žiedai 5-6 mm skersmens, vienodame aukštyje susitelkę skėtiškuose, tankiuose, 10-20 cm skersmens žiedynuose, išsidėsčiusiuose šakučių viršūnėse. Pagrindinės žiedyno ašys 5, šakotos, nežymiai plaukuotos. Žiedynai žydėjimo metu statūs, vėliau nusvirę. Vainiklapiai 5, gelsvai balti arba visai balti, 5-8 mm ilgio, suaugusiais pamatais. Kuokeliai 5, priaugę prie vainikėlio vamzdelio. Mezginė vidurinė, trilizdė. Liemenėlis trumpas, su trimis purkomis. Vaisiai – 5-8 mm ilgio, apvalūs arba kiaušiniški, juodai violetiniai, tamsiai raudonomis sultimis, uogos pavidalo kaulavaisiai. Kauliukai 2 (4), rudi, kiaušiniški, iškiliomis nugarėlėmis, raukšlėti. Žydi birželį-liepą. Vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį.

Paplitimas. Mėgsta derlingus ir drėgnus dirvožemius. Aptinkamas pamiškėse, miškuose, pakrūmėse, pakelėse, dykvietėse. Auginamas soduose, sodybose. Apyretis.

Veikliosios medžiagos. Žieduose yra glikozido sambunigrino, rutino, iki 0,32% eterinio aliejaus, gleivių, rauginių medžiagų, valerijono, kavos, acto, obuolių rūgšties; 82 mg°/o vitamino C, iki 9% mineralinių medžiagų: kalcio, vario ir geležies. Vaisiuose yra 5,3% cukraus (2,8% gliukozės ir 2,5% fruktozės), 1,1% organinių rūgščių (obuolių, acto, valerijono, citrinos, vyno), iki 49 mg% vitamino C, karotino, 0,3% rauginių ir 2,6% azotinių medžiagų; lapuose – eterinio aliejaus, glikozido sambunigrino, aldehidų, šviežiuose – 14 mg% karotino, iki 280 mg% vitamino C; žievėje – valerijono rūgšties, rauginių medžiagų, glikozido sambunigrino ir alkaloido konijino.

Paruošimas. Vaistams vartojami žiedai (Sambuci flos), vaisiai (Fructus Sambuci), žievė (Sambuci cortex). Žiedai renkami visiškai išsiskleidę (gegužės pabaigoje-birželio pradžioje), be žiedkočių. Džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę žiedai persijojami pro sietą. Jie turi išlikti gelsvai balti, silpnai aromatiški, salstelėję, lipnūs. Žaliava pakuojama į popierinius maišus. Iš 1 kg šviežių žiedų gaunama 230-250 g sausų. Tinka vartoti iki 3 metų.

Vaisiai renkami gerai prinokę (rugpjūtį-rugsėjį). Iš pradžių jie apvytinami, o vėliau džiovinami 70-80 °C temperatūroje. Iš 1 kg šviežių vaisių gaunama 180-190 g. Tinka vartoti 2 metus.

Naudojimas. Žiedų ir vaisių preparatai skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, jie vartojami persisaldžius, nuo gripo, bronchito, laringito, diabeto. Iš lapų pagamintas tepalas naudojamas nuo sumušimų, sausgyslių patempimų, nušalimų, opų, pragulų. Nuoviro kompresai padeda ir nuo nudegimų, sąnarių uždegimų.

Vaisių sultys gali atstoti lakmusą: šarminėje terpėje jos žalios, rūgščioje – raudonos. Sunokusių vaisių nuoviru arba sultimis audiniai dažomi mėlyna ir violetine spalvomis, o senų šakų ir šaknų žievės nuoviras audiniams suteikia juodą, lapų nuoviras su kandikais – žalią spalvą.

Kontraindikacijos. Juoduogių šeivamedžių stiebai ir lapai yra nuodingi. Nevisiškai sunokę vaisiai yra šiek tiek kenksmingi, dirgina skrandį.

Paskutinis anaujinimas: 2009-07-12