Lot. Frangula alnus Mill.

Sinonimai: kurkliai, mekšvuogė, skirpstas, šaltakšnis

En. European alder buckt-horn, glossy buckthorn, black alder, black dogshook, alder buckthorn, arrowwood, berry-bearing alder, black aldertree, black dogwood, buckthorn

Ru. крушина ольховидная, крушина ломкая, крушинник ломкий, сорочьи ягоды, волчьи ягоды

Šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos, 1-5 m aukščio krūmas arba medelis. Šakos pražanginės, nedygliuotos. Jaunų šakelių žievės išorinė pusė ruda su violetiniu atspalviu, lygi, blizganti, apaugusi baltomis, pailgomis lenticelėmis (karputėmis). Senų stiebų ir šakų žievė tamsiai ruda, pilkšvoka, su ištįsusiomis lenticelėmis; vidinė žievės pusė oranžinė. Lapai pražanginiai, plačiai elipsiški arba kiaušiniški, su 6-8 lygiagretėmis gyslomis, lygiakraščiai, 3-9 cm ilgio, apie 1,5-4 cm pločio. Žiedai po kelis susitelkę lapų pažastyse. Vainiklapiai trumpi, žalsvai balti. Vaisius – kaulavaisis, apaugęs mėsinga uoga, kuri neprinokusi yra žalia, nokdama pasidaro raudona arba violetinė, o prinokusi – juodai mėlyna. Žydi gegužę-liepą. Vaisiai prinoksta rugpjūtį-rugsėjį.

Paplitimas. Auga pelkėse, raistuose, ežerų ir upių krantuose, šaltiniuotose vietose, miškuose, krūmuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas.

Veikliosios medžiagos. Šaltekšnio žievėje, lapuose ir vaisiuose yra antraglikozidų. Žievėje jų yra iki 8% (gliukofrangulino, frangulino, frangulaemodino ir chrizofano rūgšties). Be to, joje yra 10,4% rauginių medžiagų, gleivių, dervų, 0,15% alkaloidų, obuolių rūgšties, cukraus, eterinio aliejaus, iki 7% mineralinių medžiagų, flavonų, pentozanų, karčiųjų ir dažinių medžiagų. Lapuose yra iki 0,17% alkaloidų, iki 200 mg% vitamino C, vaisiuose – 0,04% alkaloidų, cukraus ir dažinių medžiagų.

Paruošimas. Vaistams vartojama šaltekšnių žievė (Frangulae cortex). Ji lupama nuo jaunų stiebų ir šakų balandį-gegužę, prieš lapų sprogimą. Ji neturi būti storesnė nei 2 mm. Žievė iškart džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45 °С temperatūroje. Reikia stebėti, kad vamzdeliai neįsimautų vienas į kitą. Išdžiūvusios žievės išorinė pusė turi išlikti pilkšvai ruda, matinė, su pailgomis karputėmis, vidinė – rausvai oranžinė, be dėmių, lūžis – smulkiai plaušėtas, ji be kvapo, kartaus skonio. Tinka vartoti iki 4 metų, bet tinka vartoti tik po 1,5-2 metų. Jei norima vartoti šviežią, reikia 2-3 val. kaitinti 100 °C temperatūroje, kad suirtų vėmimą sukeliančios medžiagos.

Naudojimas. Žievės arbata, nuoviras arba ekstraktas yra nedirginantys gleivinės laisvinamieji vaistai. Jie pradeda veikti, praėjus 8-12 val. po priėmimo. Taip pat šaltekšnio žieve gydomas vidurių užketėjimas, hemorojus. Nuoviras padeda išvaryti askarides.

Kontraindikacijos. Ilgai vartojant žievės preparatus organizmas prie jų pripranta, tada reikia didinti dozę. Be to, per ilgesnį laiką kai kurioms moterims jie gali sukelti hiperemiją mažajame dubenyje. Vyrams ir moterims gali sutrikti kepenys, inkstai. Šaltekšnis nevartojamas nėštumo metu, žmonių, alergiškų fenoliams, vaikų iki 12 metų.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12