Lot. Hippophae rhamnoides L.

En. common seabuckthorn, hippophae berry, sallow thorn, sea buckthorn, yellow spine

Ru. облепиха крушиновидная, облепиха крушиновая

Žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeimos dygus, 1,5-5 (6) m aukščio dvinamis krūmas, kartais medis. Kamieno ir šakų žievė tamsiai pilka arba juosvai ruda, raukšlėta. Jauni ūgliai apaugę sidabriškai baltais, žvaigždiškai šakotais žvyneliais ir plaukeliais, senesni rusvi. Lapai pražanginiai, sveiki, linijiškai lancetiški, lygiakraščiai, žalia viršutine ir sidabriškai baltais bei rausvais žvyneliais apaugusia apatine puse, 2-8 cm ilgio, trumpakočiai. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai žiedai trumpose varpose. Kuokeliai 4. Piesteliniai žiedai trumpais žiedkočiais, grupėmis po 3-11 susitelkę lapelių pažastyse. Apyžiedis vamzdiškas, dviskiautis, gelsva vidine puse. Liemenėlis 1. Mezginė viršutinė, vienalizdė. Vaisius – truputį pailgas, 8-11 mm skersmens, oranžinis arba rusvas, sultingas, aromatingas, uogos pavidalo kaulavaisis. Kauliukas lygus, su išilgine vagele. Žydi balandį-gegužę., iki sulapojimo arba lapojimo metu. Vaisiai prinoksta rugsėjį-spalį ir ant medžio gali išsilaikyti iki pavasario. Dera ketvirtaisiais–penktaisiais metais, labai gausiai. Gyvena 20-40 metų.

Paplitimas. Auga, sudarydamas tankius brūzgynus, upių ir ežerų šlaituose, pajūryje, kopose, smėliniuose ir žvyriniuose dirvožemiuose. Lietuvoje auginamas.

Veikliosios medžiagos. Šaltalankio vaisiuose yra 2,8-8% riebalų, kurie sudaryti iš oleino, stearino, palmitino, linolinės ir linolininės rūgščių (pastarosios dvi rūgštys yra vitamino F šaltinis); karotinoidų: karotino (iki 60 mg%), kriptoksantino, zeaksantino ir fizaljeno; vitaminų: C – 100-900 (1000), P – 700-2500, B1 – 0,016-0,035, B2 – 0,03-0,056, PP – 0,8-0,9, K – 0,8-1,3 ir folinės rūgšties – 0,03-0,79 mg%; 2,42-6,57% cukraus (2,1-5,18% monosacharidų ir 0,32-0,96% sacharozės), 1,04-3,90% organinių rūgščių (iki 2% citrinos, obuolių, vyno, sviesto), 0,021-0,058% rauginių medžiagų. Sėklose yra 11-13% riebalų, vitaminų: B1 – 0,28, B2 – 0,38, E – 14,3, karotino – 0,3 mg%; lapuose – iki 370 mg% vitamino C ir iki 8% rauginių medžiagų; šakutėse – iki 10% rauginių medžiagų; žievėje – alkaloido hipofeino. Šaltalankio riebaluose yra 100-165 mg% vitamino E, 180-250 mg% karotinoidų, iš jų 40-100 mg% karotino.

Paruošimas. Vaistams vartojamos šaltalankių vaisiai (Hippopheae fructus). Vaisių rinkimo laikas priklauso nuo jų panaudojimo paskirties. Pavyzdžiui, vitaminui C papildyti renkami, pradėję nokti, o karotinui ir vitaminui E – prinokę, taip pat ir žiemą.

Šaltalankio vaisius rinkti labai sunku, nes jie trumpais kotais, stipriai prisitvirtinę prie šakučių, prinokę lengvai susimaigo. Todėl rankomis skinti juos galima tik pradėjusius nokti. Prinokę vaisiai, daužant lazda per kamieną, žiemą (esant žemesnei kaip -15 °C temperatūrai) nupurtomi ant patiesto brezento. Be to, vaisius galima skinti specialiais kabliukais, vielinėmis šakutėmis. Jei uogos vartojamos šviežios, laikomos vėsioje, tamsioje patalpoje iki 3 dienų. Užšaldytas uogas šaldiklyje galima laikyti iki pusės metų. Uogas taip pat galima džiovinti džiovykloje.

Naudojimas. Šaltalankių vaisiais gydoma avitaminozė, mažakraujystė, sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Šaltalankio aliejus slopina skausmus, gydo skrandžio opas, odos ir gleivinių spindulinį pažeidimą, odos nudegimą. Ginekologijoje vartojami nuo kolpitų, endocervicitų ir gimdos kaklelio erozijos.

Šaltalankio sultys veikia tonizuojančiai (geriant apie 2 stiklines), vartojant mažesnį kiekį (apie pusę stiklinės), veikia raminamai, o lapai naudojami plaukams stiprinti.

Kontraindikacijos. Nevartojamas padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, kraujospūdžiui, viduriuojant.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12