Lot. Allium cepa L.

Sinonimai: cibulė, cibulis, čibulis

En. common onion, garden onion, onion, bermuda onion, garden onion, red onion, shallot

Ru. лук репчатый

Česnakinių (Alliaceae) šeimos daugiametis, 100 cm aukščio augalas. Svogūnas pailgas arba iš galų kiek suplotas, apvalus, apgaubtas geltona, rausva, rečiau balta arba violetine plėvele. Stiebo apatinė dalis išsipūtusi, tuščiavidurė. Lapai trumpesni už stiebą, vamzdiški, tiesūs, nusmailėję, tuščiaviduriai, gana stori, iki 10 mm skersmens, su makštimis. Žiedai ant ilgų (iki 3 cm) žiedkočių, susitelkę į rutulišką, daugiažiedį, kartais su svogūnėliais, žiedyną. Apyžiedis paprastas, žalsvai baltas. Vaisius – beveik rutuliška dėžutė. Sėklos juodos, trikampės, raukšlėtos. Žydi birželį-rugpjūtį.

Paplitimas. Svogūnai Lietuvoje plačiai auginami daržuose ir soduose.

Veikliosios medžiagos. Svogūnuose yra 0,01-0,05% eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro sulfidai, suteikiantys aštrų kvapą bei skonį ir dirginantys gleivinę, be to, juose yra 4-11% cukraus: gliukozės, fruktozės, sacharozės ir maltozės; inulino, fitino, 0,09 mg% jodo, 1,7-2,5% azotinių medžiagų, vitaminų (10 mg% C, B1, B2, karotino), flavonoidų: kvercetino ir jo glikozidų spireozido bei kvercetino 3-glikozido. Svogūnų lapuose yra cukraus (0,5-2%), vitaminų: C (60 mg%), B2, karotino (4 mg%); pektino, citrinos ir obuolių rūgščių, eterinio aliejaus.

Paruošimas. Vaistams vartojamos valgomųjų svogūnų ropės (Allii cepae bulbus), kurie raunami sausą giedrą dieną, kai pagelsta jų ropelių lukštai (rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje). Nupjaunama antžeminė dalis, paliekant iki 5 cm ilgio kaklelius. Ropės džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje. Tinka vartoti iki 9 mėnesių.

Naudojimas. Svogūnai ir jų preparatai vartojami, sutrikus žarnyno veiklai, nuo aterosklerozės, hipertoninės ligos, avitaminozės. Jie pagerina apetitą, virškinimo trakto tonusą bei sekreciją, gydo pūliuojančias žaizdas, skorbutą. Svogūnų tyrele inhaliacijos būdu gydoma angina, bronchitas.

Svogūnai vartojami nuo hipertoninės ligos, aterosklerozės, cukraligės, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, anginos, gripo. Taip pat jie skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, suaktyvina medžiagų apykaitą, padidina organizmo atsparumą žiemos ir pavasario laikotarpiu, kai stokoja vitaminų.

Šviežios sultys vartojamos gydant sunkiai gyjančias žaizdas, spuogus, taip pat vartojamos lytinei potencijai gerinti, nuo plaukų slinkimo ir odos suragėjimo.

Kontraindikacijos. Kontraindikacijos. Svogūnas kenksmingas esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai, sunkioms virškinimo trakto ir kasos ligoms (turima omeny svogūną kaip vaistinę priemonę, o ne kaip prieskonis). Žalias svogūnas nevartomas sergant sunkiomis inkstų ir kepenų ligomis, esant meteorizmui.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12