Žalioji rūta |
Lot. Ruta graveolens L.
Sinonimai: rūtas, rūtelė
En. common rue, garden rue, herb of grace, rue, wine rue
Ru. рута обыкновенная, рута садовая, рута душистая
Paplitimas. Auginama darželiuose, kapinėse. Lietuvoje savaime neauga.
Veikliosios medžiagos. Rūtos žolėje yra apie 0,14% eterinio aliejaus, iki 1% furokumarino junginių, apie 340 mg% vitamino C, glikozido rutino, kaprono, kaprilo, palmitino, anyžių rūgščių, gyvasakių, rauginių ir mineralinių medžiagų.
Paruošimas. Vaistams vartojama visa antžeminė augalo dalis (Rutae herba). Ji pjaunama žydėjimo pradžioje. Pirmaisiais auginimo metais rūta nepjaunama. Antraisiais ir vėlesniais metais pjaunama rūtų antžeminė dalis, paliekant 10-15 cm aukščio stiebų kamblius. Žaliava džiovinama pastogėje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Žaliavai išdžiūvus, nukuliami lapai su žiedeliais, pašalinami stambūs stiebai. Išdžiūvusi žaliava yra šviesiai žalios spalvos, specifinio kvapo ir aštraus, kartaus skonio. Tinka vartoti iki 2 metų.
Kontraindikacijos. Draudžiama vartoti nėščiosioms. Žaliosios rūtos vartojimas gali sukelti nemigą, galvos svaigimą, traukulius. Griežtai laikytis nustatytų kiekių, perdozavimas pavojingas.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12 |