Trilapis pupalaiškis |
Lot. Menyanthes trifoliata L.
Sinonimai: drugio dobilas, ožkanagės, tilvyčiai, vebrė
En. buckbean, beckbean, bog myrtle, bogbean, buchbean, common bog bean, march trefoil, marsh clover, marsh trefoil, water shamrock
Ru. вахта трехлистная, трилистник
Paplitimas. Šviesomėgis augalas. Auga pelkėse, pelkėtose pievose, užutėkiuose, užželiančių ežerų ir upelių pakrantėse, grioviuose. Kartais sudaro ištisus sąžalynus. Paplitęs visoje Lietuvoje.
Veikliosios medžiagos. Pupalaiškio lapuose yra iki 1% migdolų kvapo kartaus amorfinio glikozido meniantino, glikozido meliatino, alkaloido gencianino, 3-7% rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10% mineralinių medžiagų: mangano, geležies, jodo; pektinų, fermentų, cukraus, flavonų: rutino, hiperino, kempferolio-3-galaktozido. Žolėje yra riebalų (susidedančių iš gliceridų, palmitininės ir kitų rūgščių), cholino, dervų ir jodo.
Naudojimas. Patariama antpilams ir nuovirams nevartoti šviežių lapų, nes gali sukelti vėmimą. Trilapis pupalaiškis vartojamas kaip stiprinamoji priemonė sveikstantiems po ligų, nusilpusiems žmonėms, jis žadina apetitą, padeda sergant anoreksija, gerina virškinimo liaukų veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą, gydo gastritą su nepakankama sekrecija. Lapų arbata geriama nuo maliarijos, sutrikus virškinimui, nuo kirmėlių. Išoriškai pupalaiškis vartojamas gydant skaudančius sąnarius, spuogus, sumušimus, negyjančias žaizdas.
Kontraindikacijos. Nevartojamas esant skrandžio uždegimui ar skrandžio infekcijai, viduriuojant, sergant dizenterija ar kolitu.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12 |