Lot. Pulmonaria obscura Dumort.

Sinonimai: čiulpikai, plaučninkas

En. suffolk lungwort, unspotted lungwort

Ru. медуница неясная

Agurklinių (Boraginaceae) šeimos daugiametis, 25-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis rudas, storas. Stiebas vienas arba keli, nežymiai briaunotas, viršutinėje dalyje plaukuotas. Pamatiniai lapai tamsiai žali, nedėmėti arba su šviesiai žaliomis dėmėmis, plačiai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, 5-15 cm ilgio, 3-9 cm pločio, širdiškais arba apvaliais pamatais, staigiai susiaurėję į ilga, truputį sparnuotą lapkoti, kuris žymiai ilgesnis už lapo lakštą. Apatiniai stiebiniai lapai kiaušiniški, susiaurėję į platų sparnuotą lapkotį, viršutiniai pailgai kiaušiniški, pleištišku pamatu, bekočiai. Žiedynas – riestukas. Taurelė varpiška, penkiadantė. Vainikėlis vamzdiškai piltuviškas, žydėjimo pradžioje rožinis, vėliau raudonai violetinis, kartais baltas. Vaisius – skeltavaisis, subyrantis į 4 riešutėlius. Riešutėliai 3-4 mm ilgio, apvaliai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, iš pradžių švelniai plaukuoti, vėliau pliki, blizgantys. Žydi balandį-gegužę.

Paplitimas. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Nereta.

Vaistiniu atžvilgiu vienodai vertinama ir vaistinė plautė (Pulmonaria officinalis L.) nuo tamsiosios plautės skiriasi tuo, kad jos pamatiniai lapai su baltomis dėmėmis, staigiai susiaurėję į tokio pat ilgio kaip lapo lakštas arba trumpesnį už jį lapkotį. Vainikėlis iš pradžių raudonas, vėliau melsvai violetinis. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Reta. Aptinkama pietinėje Lietuvos dalyje.

Veikliosios medžiagos. Plautės žolėje yra mangano, geležies, vario, įeinančių į kraujo sudėtį. Manganas reguliuoja kai kurių belatakių liaukų veikimą, stimuliuoja augimą ir aktyvizuoja vitaminą B1. Be to, joje yra vanadžio, titano, sidabro, nikelio, stroncio ir kitų elementų, taip pat nemaža karotino, vitamino C, 6-10% rauginių medžiagų, gleivių, 4% silicio rūgšties, sakų ir kitų medžiagų.

Paruošimas. Vaistams vartojama visa antžeminė dalis (Pulmonariae herba). Ji pjaunama prieš žiedų išsiskleidimą (balandį-gegužę), ryte, rasai išdžiuvus. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, nes stori stiebai ir lapai lėtai džiūsta, dėl to reikia dažnai vartyti. Džiovinama ir džiovykloje iki 45 °C temperatūroje. Išdžiuvusi plautė turi būti tamsiai žalios spalvos. Žaliava tinkama vartoti 1 metus.

Naudojimas. Plautės arbata vartojama peršalus, sergant plaučių ligomis, tuberkulioze, žarnyno ligos, o išoriškai – sunkiai gyjančioms, pūlingoms žaizdoms gydyti, slenkant plaukams, akių kompresams. Taip pat plautės skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą. Tamsioji plautė naudojama organizmui stiprinti, gerinti kraujo kokybę.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-12