| Mėlynė |
|
Lot. Vaccinium myrtillus L.
Sinonimai: mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, trėškė, vaivorai
En. bilberry, billberry, bilberries, blaeberry, blueberry, dwarf bilberry, huckleberries, huckleberry, hurtleberry, whortleberry, wortleberry
Ru. черника обыкновенная
Paplitimas. Mėlynė auga drėgnuose pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose lapuočių bei mišriuose miškuose, aukštapelkėse. Paplitusi visoje Lietuvoje. Dažna.
Veikliosios medžiagos. Mėlynių uogose yra rauginių medžiagų (šviežiose – 0,17-0,34, džiovintose – 5,5-12%), antocianų, organinių rūgščių: citrinos, obuolių, gintaro, chino, pieno, oksalo, maleino (šviežiose – 0,98-1,3, džiovintose – iki 7%); cukraus (šviežiose – 5-7, džiovintose – iki 30%), daugiausia gliukozės ir fruktozės, o sacharozės mažai arba visai nėra; yra vitaminų: C – 7,4-22,7 mg%, B, – 0,02-0,04 mg%, B2 – 0,02 mg%, karotino – 0,75-1,6 mg%, PP – 30 mg%. Sėklose yra iki 31% riebalų ir 18% proteinų; lapuose – iki 20% rauginių medžiagų, 1,6% arbutino, 1% hidrochinono, mirtilino, kvercetino ir jo glikozidų: kvercetino 3-arabinozido, izokvercitrino, kvercitrino, meratino ir kt.; triterpeninio ir cerilo alkoholių, mineralinių medžiagų: fosforo, kalio, kalcio, mangano, geležies; 250% vitamino C, chino, ursolo ir kitų rūgščių; 0,04% eterinio aliejaus.
Uogos renkamos be vaiskočių. Paskleidus 1,5-2 cm storio sluoksniu apvytinami, vėliau džiovinami džiovykloje iki 60 °C temperatūroje. Džiovintos uogos turi būti 3-6 mm skersmens, susiraukšlėjusios, beformės, beveik juodos, saldžiarūgštės, nežymiai aitraus prieskonio, truputį kvepiančios, dažančios dantis ir liežuvį. Iš 1 kg šviežių uogų gaunama 150-180 g džiovintų. Šviežias uogas galima laikyti ir šaldiklyje.
Lapai džiovinami pavėsyje. Visa žaliava laikoma audinio maišuose gerai vėdinamoje vietoje. Ji tinkama vartoti 2 metus.
Naudojimas. Džiovintos mėlynių uogos vartojamos viduriuojant (šviežios uogos veikia kaip silpni vidurių laisvinamieji), kraujuojant iš virškinimo trakto, ypač vaikams, taip pat virškinimui reguliuoti, esant nepakankamai skrandžio sekrecijai, nuo akmenligės, podagros, reumato, anginos ir pablogėjus regėjimui. Džiovintų uogų nuoviras turi antibakterinių savybių.
Šviežios ir džiovintos uogos vartojamos nuo skrandžio ir žarnyno kataro, mažakraujystės. Juose yra kraujagysles plečiančių medžiagų. Šviežių mėlynių uogų tyrele gydoma egzema, spuogai, nudegimas. Taip pat mėlynėmis gydomi infekciniai šlapimtakių uždegimai, dantenų ligos, burnos gleivinės uždegimai, jos sutvirtina kapiliarų sieneles.
Lapai vartojami nuo skrandžio spazmų su pykinimu, vandenės. Mėlynės plačiai naudojamos maisto pramonėje. Lapų nuoviru skalaujami plaukai įgauna blizgesį. Mėlynės lapai vartojami nuo cukrinio diabeto, bet dėl juose besikaupiančio hidrochinono, galinčio sukelti apsinuodijimą, šis gydymo būdas nėra plačiai vartojamas. Lapų nuoviras audiniams suteikia žalias, o uogų – tamsiai mėlyną arba juodą spalvą.
Kontraindikacijos. Mėlynių negalima vartoti esant infekcinės kilmės viduriavimui.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-11 |
Erikinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, 15-50 cm aukščio krūmokšnis. Sakelės su aštriomis briaunomis, plikos. Lapai kiaušiniški, pailgai kiaušiniški arba elipsiški, smulkiai dantyti, buki arba smailūs, su švelniu dygliuku viršūnėje, apvaliu arba nežymiai širdišku pamatu, ploni, abipus žali, 10-28 mm ilgio, 6-18 mm pločio. Žiedai pavieniai, nusvirę, susitelkę jaunų šakelių pagrinde arba lapų pažastyse. Žiedkočiai 2,5-3,5 mm ilgio. Vainikėlis išgaubtai varpiškas, beveik rutuliškas, rausvai žalsvas. Vaisius – melsvai juoda, viduje purpurinė, raudonomis sultimis, apvali, 6-10 mm skersmens, šiek tiek suplota viršūne uoga. Sėklos smulkios, kiaušiniškos.
Paruošimas. Vaistams vartojamos prinokusios mėlynių uogos (Myrtilli fructus), kurios renkamos liepą-rugpjūtį, ir lapai (Myrtilli folia), kurie skinami gegužę-liepą.