Lot. Melissa officinalis L.

Sinonimai: bičių žolė, bitžolė, gumbažolė, melica, melistai, miliuškė

En. common buhu, common balm, balm, bee balm, cure-all, heart‘s delight, lemon balm, melissa, sweet balm

Ru. мелисса, мелиса лекарственная, лимонная мята аптечная

Notrelinių (Lūpažiedžių) – Lamiaceae (Labiatae) šeimos daugiametis, žolinis, citrinos kvapo augalas. Šakniastiebis labai šakotas, su požeminiais ūgliais. Stiebas stačias, dažnai šakotas, 50-120 cm aukščio, apaugęs liaukiniais arba paprastais plaukeliais. Lapai 6-8 cm ilgio, kotuoti, kiaušiniški, karbuoti arba karbuotai dantyti, nukirstu širdišku arba apvaliu pamatu, jų viršutinė pusė nežymiai plaukuota, blizganti, apatinė – tik prie gyslų plaukuota. Žiedai viršūninių lapų pažastyse po 3-10 susitelkę vienašoniuose netikruose menturiuose. Apyžiedis pailgas, trumpesnis už žiedus. Taurelės viršutinė lūpa plokščia, tridantė, apatinė dvidantė. Vainikėlis dvilūpis, baltas arba rožinis, beveik plikas, 13-15 mm ilgio, 1,5-2 kartus ilgesnis už taurelę. Vaisius sudarytas iš 4 smulkių, 1,8-1,9 mm ilgio, kiaušiniškų, šviesiai rudų riešutėlių. Žydi liepą-rugpjūtį.

Paplitimas. Vaistinė melisa Lietuvoje savaime neauga. Auginama daržuose, sodybose. Apyretė.

Veikliosios medžiagos. Melisos žolėje priklausomai nuo augimvietės yra iki 0,33% eterinio aliejaus, apie 150 mg% vitamino C, organinių rūgščių, apie 4% rauginių medžiagų, karčiųjų medžiagų, gleivių. Į eterinio aliejaus sudėtį įeina citralis, citronelalis, geraniolis, linaloolas, aldehidai. Sėklose yra iki 20% riebalų.

Paruošimas. Vaistams vartojami vaistinės melisos ūglių viršūnės (Melissae herba) ir lapai (Melissae folium). Žole pjaunama prieš pat žydėjimą, geriausia vėsią, nesaulėtą dieną. Suspausti lapai tamsėja, todėl juos reikia krauti atsargiai. Džiovinama pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava turi būti citrinų kvapo, iš pradžių sutraukiančio, o vėliau malonaus skonio. Iš 1 kg žalios žolės gaunama apie 200-220 g sausos. Tinka vartoti 1 metus.

Naudojimas. Vaistinės melisos preparatais gydomas skrandžio kataras, jie pagerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. Lapų ištraukos vartojamos sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti, nuo mėšlungio ir širdžiai raminti. Sergant dantenų ligomis užpilu skalaujama burna.

Melisa – medingas augalas. Jos žole įtrinami nauji aviliai bitėms privilioti ir nuraminti, taip pat naudojamas kaip prieskonis.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-11