Paprastoji linažolė |
Lot. Linaria vulgaris Mill.
Sinonimai: bambažolė, kiškio lelija, laukiniai lineliai, liniukai, laukinis šuniukas
En. common toadflax, yellow toadflax, butter and eggs, fairy‘s lanterns, ramsted, snap-dragon, toadflax
Ru. льнянка обыкновенная
Paplitimas. Paprastoji linažolė auga laukuose, dykvietėse, šlaituose, ant ežių, pakelėse, miškų aikštelėse, kirtimuose, bergždynuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Labai dažna.
Veikliosios medžiagos. Linažolėje yra alkaloido peganino (vazicino), flavonoidinių glikozidų: linarino, neolinarino, pektolinarino; fitosterino, h-triakantano, 0,4% vitamino C.
Paruošimas. Vaistinei žaliavai pjaunama (birželį-liepą) visa antžeminė (apie 5 cm nuo žemės) žydinčio paprastosios linažolės dalis (Linariae herba). Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje. Žaliava yra nemalonaus kvapo (džiūstant kvapas stiprėja), aitriai karti. Laikoma tamsioje, vėdinamoje vietoje. Laikoma audinio ar popieriniuose maišuose. Tinka vartoti 1 metus.
Naudojimas. Paprastosios linažolės preparatais skatina šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą, slopiną skausmus ir uždegiminius procesus. Dažniausiai gydomos įvairios odos ligos, taip pat hemorojus, geltligė, kepenų ligos, taip pat jie laisvina vidurius. Alkaloidas peganinas dirgina lygiuosius raumenis, stimuliuoja judesių aktyvumą, todėl vartojamas nuo raumenų distrofijos, miopatijos ir kitų ligų.
Kontraindikacijos. Paprastoji linažolė nevartojama nėštumo metu, viduriuojant, sergant tulžies ar inkstų akmenlige.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-11 |