Lot. Taraxacum officinale F. H. Wigg.

Sinonimai: diedukai, karčiuška, karpės, karvžolė, krauklė, kūkys, lenciūginė, pienė, piktšašis, pūkenė, pūkučiai, snaudė, snaudalis, šašavalkis

En. common dandelion, dandelion, blowball, cankerwort, fairy clock, irish daisy, lion‘s tooth, milk gowan, priest‘s crown, puffball, swine‘s snout, wet-a-bed, wild endvie

Ru. одуванчик лекарственный

Astrinių (Graižažiedžių) – Asteraceae (Compositae) šeimos daugiametis, 5-25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, 20-60 cm ilgio, 1-2 cm diametro, geltona arba geltonai ruda. Lapai skroteliniai, lancetiški arba pailgai lancetiški, pagrinde susiaurėję, plunksniškai skiautėti arba dantyti, kartais beveik lygiakraščiai, žali, mėsingi. Žiedstiebių gali būti keletas, jie apvalūs, tuščiaviduriai, 5-30 cm aukščio, viršūnėje turi vieną 3-5 cm pločio graižą. Visi žiedai liežuviški, geltoni. Vaisius – 3-4 mm ilgio, šviesiai rudas lukštavaisis su skristuku. Žydi balandį-gegužę, pavieniai augalai – iki rudens.

Paplitimas. Paprastoji kiaulpienė auga dirvonuose, pievose, ganyklose, laukuose, šlaituose, pakelėse. Sunkiai išnaikinama piktžolė. Paplitusi visoje Lietuvoje. Labai dažna.

Veikliosios medžiagos. Visose kiaulpienės dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Šaknyse yra 24-40% inulino, iki 18% cukraus, apie 80 mg% vitamino C, 12% pelenų, 21% proteino, 3% kaučiuko, riebalų, glikozido taraksacino, taraksolio ir stigmasterino, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Lapuose yra iki 417 mg% vitamino C, 225 mg% vitamino B2, 43 mg% karotino, kartaus glikozido taraksacino; karotinoidų: taraksantino, flavoksantino, liuteino, violaksantino; triterpeninių alkoholių: arnidiolio, faradiolio ir kitokių medžiagų.

Paruošimas. Vaistams vartojamos kiaulpienės šaknys (Taraxaci radix), lapai (Taraxaci folium) ir žiedynai (Taraxaci flos). Šaknys kasamos vėlai rudenį, vystant lapams, arba pavasarį. Nuvalomos ir nuplaunamos, paliekamos apvyti. Džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 60 °C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys turi būti be šaknies kaklelio, rudos arba tamsiai rudos. Tinka vartoti 3 metus.

Lapai renkami birželį-rugpjūtį. Lapai vartojami švieži, taip pat ir džiovinami paskleidus plonu sluoksniu nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose. Turi būti žalios spalvos. Tinka vartoti 1 metus.

Žiedai renkami balandį-gegužę, prieš žydėjimą. Vartojami švieži, taip pat džiovinami. Laikomi kaip ir lapai.

Naudojimas. Paprastosios kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, didina tulžies gamybą kepenyse, gerina apetitą, taip pat vartojami nuo sąnarių uždegimų. Kiaulpienė – viena geriausių šlapimą varančių priemonių. Šaknų nuoviras vartojamas nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, hemorojaus, nemigos, egzemos, furunkulų, nudegimų. Sultimis gydomos nuospaudos, strazdanos, karpos. Kiaulpienė turi stafilokokų, meningokokų, pneumokokų ir kitų bakterijų dauginimąsi stabdančių medžiagų. Kiaulpienės šaknys audinius dažo rausvai ruda spalva.

Kontraindikacijos. Didesni paprastosios kiaulpienės nuoviro kiekiai gali sukelti šleikštulį ir širdies funkcijos sutrikimus, ypač vaikams (kai kur nurodoma, kad vaikams vartoti kiaulpienės nepatartina). Kiaulpienė nevartojama sergant gripu, tulžies pūslės akmenlige, taip pat žarnų ir tulžies uždegimu ir nepraeinamumu.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-11