Lot. Juniperus communis L.

Sinonimai: ėglis, kadutis, ogis

En. common juniper, juniper tree

Ru. можжевельник обыкновенный, вереск, верес, верест, вересовое дерево, тетеревиный куст

Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis, rečiau vienanamis, 3-4 m aukščio krūmas, kartais iki 15 m aukščio medis. Laja įvairios formos, bet daugiausia kūgiška, vyriškų egzempliorių siauresnė, moteriškų – skėstašakė. Stiebas stačias, pilkai ruda žieve, besilupančia išilginėmis juostelėmis. Ūgliai rausvai rudi. Spygliai 10-15 mm ilgio, durklo pavidalo, labai dygūs. Žiedai vienalyčiai. Vyriški žiedai kankorėžiuose; jie beveik be žiedkočių, geltoni. Moteriški kankorėžiai pailgai kiaušiniški, iki 2 mm ilgio, su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniai lapų pažastyse. Po apvaisinimo žiedažvyniai išauga ir sudaro mėsingą kankorėžį – uogą. Pirmaisiais metais kankorėžiai žali, antraisiais – mėlynai juodi, blizgantys, su melsvu vaškiniu apnašu, 7-9 mm diametro, apvalūs, malonaus kvapo, saldūs, su sakų prieskoniu. Sėklos pailgos, tribriaunės. Žydi balandį-gegužę. Kankorėžiai prinoksta antrųjų metų rudenį. Derėti pradeda maždaug dešimtaisiais metais ir dera kas 3-5 metai. Auga lėtai, gyvena iki 2000 metų.

Paplitimas. Auga pušyno trake, dirvonuose, žvyrynuose, kirtimuose, mišriuose miškuose, upių, kavų šlaituose. Pasitaiko durpynuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas.

Veikliosios medžiagos. Paprastojo kadagio kankorėžiuose yra 0,5-2,0% eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina d-α-pinenas, kamfenas, α-terpinenas, α-felandrenas, terpinolenas, dipentenas, sabinenas, terpineolis, borneolis ir kt. Iki 40% cukraus, apie 9,5% dervų, dažinių medžiagų, riebalų, organinių rūgščių: obuolių (0,21%), skruzdžių (1.88%) ir acto (0,94%); glikozidų, flavonoidų, rauginių medžiagų, pektino (0,74%), antociano, iki 5% mineralinių medžiagų. Stiebuose yra 0,25%, o spygliuose – iki 0,18% eterinio aliejaus, žievėje – iki 8% rauginių medžiagų, iki 0,5% eterinio aliejaus, spygliuose – apie 266 mg% vitamino C, medienoje – diterpeninių alkoholių – feruginolio ir sučiolio.

Paruošimas. Vaistams renkami (spalį) kadagio vaisiai (Juniperi fructus), kai jie visiškai prinoksta ir, papurčius krūmą, byra ant žemės (prieš papurtant po krūmu patiesiama paklodė). Išvalyti kankorėžiai džiovinami lauke, džiovykloje arba krosnyje ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Iš 1 kg šviežios žaliavos gaunama 400-450 g sausos. Išdžiovinti vaisiai turi būti apvalūs arba truputį suspausti, lygūs, blizgančiu arba matiniu paviršiumi, violetiniai arba juodai rudi, dažnai su melsvu atspalviu, minkštimas – žalsvai rudas. Žaliava laikoma maišuose gerai vedinamoje vietoje. Tinka vartoti 3 metus.

Naudojimas. Paprastojo kadagio kankorėžių nuoviras skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, dezinfekuoja šlapimtakius, palengvina atsikosėjimą, pagerina virškinimą. Eterinis aliejus vartojamas įtrynimams nuo podagros, reumato. Kadagio nuoviras naudojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti.

Kontraindikacijos. Paprastojo kadagio preparatai gali sukelti inkstų ir virškinimo trakto uždegimą, vėmimą ir net apsinuodijimą, jų reikia vengti nėščioms moterims. Nevartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Kadagys nerekomenduojamas sergant akmenlige. Įtrynimams eterinį aliejų taip pat reikia vartoti atsargiai, nes jis gali stipriai sudirginti odą. Kadagio preparatus draudžiama vartoti ilgiau nei 1,5-2 mėnesius.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-07-11