Lot. Gentiana lutea L.

Sinonimai: ancijosnas, kartėlė, lelijaitis

En. yellow gentian, great yellow gentian, bitterwort, bitter root, bitterwort, gentian, gentiana

Ru. горечавка желтая

Gencijoninių (Gentianaceae) šeimos daugiametis, 40-140 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas (2-3 cm diametro), trumpas, randuotas, su 3-5 viršūniniais pumpurais. Šaknis vertikali, mažai šakota, mėsinga, cilindriška, ruda, jos vidus geltonas. Stiebai (2-10) nešakoti, tiesūs, pliki, viršutinėje dalyje vagoti. Lapai priešiniai, pliki, lygiakraščiai, giliai lankiškai gysloti, melsvai pilki, šviesesne apatine puse, apatiniai elipsiški, kotuoti, viršutiniai kiaušiniškai elipsiški, bekočiai, žiedyne beveik širdiški, šviesiai žali. Žiedai stiebų viršūnėse ir viršūninių lapų pažastyse, daugianariuose menturiuose po 3-10, stambūs. Taurelė šviesiai geltona, dvigubai trumpesnė už vainikėlį. Vainikėlis geltonas, 2,5 cm ilgio, ratiškas, plokščias, beveik iki pamato suskaldytas į 5-6 (7) skilteles. Kuokeliai 5, laisvi. Vaisius – pailgai lancetiška, iki 6 cm ilgio dėžutė. Sėklų daug, jos smulkios, rudos, pailgos arba apvalios, su plačiais sparneliais. Žydi liepą-rugpjūtį. Vaisiai prinoksta rugsėjį.

Paplitimas. Geltonasis gencijonas Lietuvoje savaime neauga. Auginamas botanikos soduose, darželiuose.

Vaistams tinka ir kitos gencijono rūšys: siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe L.), augantis drėgnose pievose, raistuose, krūmuose, bei melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.) mėlynais žiedais, augantis sausuose šlaituose ir kalvose, bet jie įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir rinkti juos draudžiama.

Veikliosios medžiagos. Geltonojo gencijono šaknyse ir šakniastiebiuose yra karčiųjų glikozidų: genciopikrino (1,5-2,0%), gencijino (0,1%), genciamarino; genciakaumolo, rauginių medžiagų, gleivių, pektinų, geliono pigmento gentizino, 6% riebalų, eterinio aliejaus, cukraus, gencianozės, 0,35-0,6% alkaloido gencianino. Be to, žieduose yra 0,22%. lapuose – 0,71%, stiebuose – 0,41% vitamino C.

Melsvojo gencijono šaknyse yra alkaloido gencianino, glikozido, genciopikrino, gentizino, gencianozės, pigmentų, eterinio aliejaus, lapuose – apie 200 mg% vitamino C ir karčiųjų medžiagų.

Paruošimas. Vaistams vartojami gencijono šakniastiebiai ir šaknys (Gentianae radix). Jie kasami trečiaisiais-ketvirtaisiais (kituose šaltiniuose – šeštaisiais-septintaisiais) metais rudenį. Nuplaunami, apvytinami, smulkios šaknys, plonesnės kaip 0,5 cm, pašalinamos. Šaknys supjaustomos 10-20 cm ilgio gabaliukais, storesnės kaip 2 cm perskeliamos į 2-4 dalis ir džiovinamos 50-60 °C temperatūroje. Išdžiuvusių šaknų ir šakniastiebių paviršius turi būti rusvai pilkos, o vidus – geltonos spalvos. Žaliava tinka vartoti 5 metus.

Naudojimas. Gencijonų preparatai vartojami, sutrikus virškinimui, apetitui, nuo vidurių pūtimo, mažakraujystės. Karčios medžiagos stimuliuoja virškinimo trakto sekreciją. Jie skatina eritrocitų ir leukocitų gamybą, tulžies išsiskyrimą, stiprina organizmą ir širdį, ramina nervus, suaktyvina fermentų veiklą. Gencijono šaknų nuoviras vartojamas apetitui pagerinti, tulžies išsiskyrimui skatinti, sergant podagra. Dideli gencijonų preparatų ir nuoviro kiekiai slopina virškinimo sulčių išsiskyrimą.

Kontraindikacijos. Gencijonas nevartojamas esant skrandžio ir žarnyno uždegimams ir padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28