Baltoji garstyčia

Lot. Sinapis alba L.

 

En. white mustard, salad mustard

 

Ru. горчица белая, горчица сарептская

 

Bastutinių (Kryžmažiedžių) – Brassicaceae (Cruciferae) šeimos vienametis, 20-100 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, gana stipri. Stiebas stačias, šakotas, su briaunotomis vagelėmis, apaugęs šiurkščiais plaukeliais, rečiau plikas. Lapai kotuoti, pailgi arba pailgai kiaušiniški, lyriškai suskaldyti arba skiautėti, dantytomis arba įlenktai skiautėtomis skiltimis. Viršutiniai lapai sveiki, bekočiai. Žiedynas – skėtiška kekė, žydėjimo metu pailgėjanti. Apyžiedis keturnaris; taurėlapiai atsilošę, gelsvai žali, siaurai elipsiški. Vainiklapiai šviesiai geltoni, maždaug du kartus ilgesni už taurėlapius. Vaisius – 22-45 mm ilgio, plona, plaukuota ankštara su briaunotu, vagotu, maždaug 10 mm ilgio, aukštyn išlinkusiu laibu koteliu. Ankštaros snapelis tokio pat ilgio kaip ankštaros dalis su sėklomis. Joje yra 2-3 beveik apvalios, rusvos arba balsvos, su smulkiais taškeliais sekios. Žydi nuo birželio iki rudens.

 

Paplitimas. Auginama laukuose ir daržuose, kartais pasitaiko sulaukėjusių pakelėse, dykvietėse, paupiuose. Randama visoje Lietuvoje.

 

Vaistinei žaliavai labiau tinka kita gentis – sareptinis bastutis (Brassica juncea (L.) Czern.). Nuo baltosios garstyčios jis skiriasi lyriškais, plunksniškai iškarpytais lapais, neplaukuotomis ankštaromis, su plonu, ylišku snapeliu, sudarančiu ketvirtadalį ankštaros ilgio, ir smulkiomis, apvaliomis, juodai melsvomis arba rudomis, aiškiai duobėtomis sėklomis. Žydi birželį-liepą. Vaisiai pradeda bręsti liepą.

 

Veikliosios medžiagos. Abiejų rūšių sėklose yra glikozido sinigrino (iki 1,5%). Iš fermentuotų sėklų gaunamas eterinis garstyčių aliejus (1,18-2,89%), kurio sudėtyje yra 40% alilo, 50% krotonilo, garstyčių aliejaus, cianalilo, nedidelis dimetilsulfido ir anglies disulfido kiekis. Be to, sėklose yra 23-47% blogai džiūstančių riebalų, baltymų ir gleivių.

 

Paruošimas. Vaistams renkamos pribrendusios sėklos (Sinapis semen). Tinka šios bastučio rūšys: sareptinis (Brassica juncea (L.) Czern.) ir juodasis (Brassica nigra (L.) W. D. J. Koch.) bastutis.

 

Sėklos renkamos rugpjūčio pradžioje. Tuo metu jos įgauna gelsvą spalvą. Jos yra aitraus deginančio skonio. Išdžiūvusias sėklas reikia išvalyti ir laikyti gerai vėdinamoje patalpoje, nes jos greit pelija. Tinka vartoti iki 3 metų.

 

Naudojimas. Gydymui vartojamos sėklos ir iš jų gautas eterinis aliejus, trauklapiai (garstyčių lapeliai), jie pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu veikimu. Sudrėkinti trauklapiai dirgina odą ir gerina kraujo apytaką, todėl tinka gydyti reumatinius ir neuralginius skausmus, gerklės, kvėpavimo takų uždegimus.

 

Be to, baltosios garstyčios lapai vartojami maistui kaip salotos, stalo garstyčių gamybai. Garstyčios žadina apetitą, gerina virškinimą.

 

Kontraindikacijos. Garstyčios nevartojamos kojų vonelėms esant varikoziniam venų išsiplėtimui, taip pat sergant širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, hipertonija, plaučių tuberkulioze, gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Baltosios garstyčios preparatų didesni kiekiai dirgina skrandžio gleivinę ir odą, sulaiko šlapimą. Trauklapiai nededami sergant odos ligomis, astma. Trauklapiai, ilgai juos laikant, gali sukelti nudegimą.

 


Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28

 
Muzika | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Šaudymas Lazeriu | Autobusų nuoma | Kartoniniai zaidimu nameliai | SEO PASLAUGOS | padanguparduotuve.lt | Kvalifikuotas darbas | Akiu korekcija |