Lot. Hyoscyamus niger L.

Sinonimai: drignis, drigniažolė, durnažolė, miegažolė

En. black henbane, henbane, common henbane, belene, stinking roger, hyoscyamus, hog’s-bean, Jupiter’s-bean, symphonica, cassilata, cassilago, deus caballinus

Ru. белена черная

Bulvinių (Solanaceae) šeimos dvimetis, 30-120 cm aukščio, nemalonaus kvapo, lipnus, žolinis augalas. Šaknis stora, iki 2-3 cm skersmens, vertikali, šakota, sustorėjusiu šaknies kakleliu. Stiebas stačias, šakotas, storas, tvirtas. Lapai pražanginiai, minkšti, jų viršutinė pusė tamsiai, o apatinė šviesiai žalia. Apatiniai lapai kotuoti, pailgai kiaušiniški, plunksniškai skiautėti; stiebiniai lapai 8-20 cm ilgio, 4-11 cm pločio, į viršų palaipsniui mažėjantys, ištęstai kiaušiniški, nusmailėję, plačiu pleištišku pagrindu, plunksniškai skiautėti arba stambiai dantyti. Lapkočiai platūs, plokšti, pusiau apkabinantys stiebą. Stiebas ir lapai apaugę lipniais, pasišiaušusiais plaukeliais. Žiedai išsidėstę stiebo viršūnėje. Žiedkočiai 2-8 mm ilgio. Vainikėlis netaisyklingas, 2-4,5 cm ilgio, piltuviškas, plačia penkiaskiaute atbraila; skiautės bukos, nešvariai gelsvos su violetiniu gyslelių tinklu. Suaugusi vainikėlio dalis violetinė. Vaisius – dvilizdė, daugiasėklė, 11-12 mm ilgio dėžutė. Sėklos rudai pilkos, 1,5 mm ilgio, korėtu paviršiumi. Žydi birželį-spalį. Sėklos sunoksta liepą-spalį.

Paplitimas. Auga šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse, panamėse, pakrantėse ir kartais laukuose. Ją galima ir auginti. Randama visoje Lietuvoje. Apyretė.

Veikliosios medžiagos. Visose drignės dalyse yra alkaloidų (hiosciamino, atropino, skopolamino): šaknyse – 0,15-0,18%, lapuose – iki 0,10%, stiebuose – apie 0,02%, sėklose – 0,06-0,10%; glikozidų: hioscipikrino, hioscerino ir hioscirezino; cholino, vitamino C, organinių rūgščių ir nedidelis eterinio aliejaus kiekis. Sėklose yra iki 34% riebalų.

Paruošimas. Vaistinei žaliavai vartojami drignės lapai (Hyoscyami folia), rečiau lapuotos augalo viršūnės (Hyoscyami herba), kartais ir sėklos, kuriuos yra ypač nuodingos. Pirmaisiais metais lapų derlius nuimamas vasaros pabaigoje, kai lapai jau nebeauga. Antraisiais metais lapai skinami žydėjimo pradžioje arba vaisių mezgimosi laikotarpiu. Lapai skinami sausu oru, apsaugai naudojant pirštines ir akinius. Lapai džiovinami tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia palėpėje su skardiniu stogu. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 160-180 g sausų. Augalas labai nuodingas, todėl žaliava laikoma sandariuose induose atskiroje tamsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.

Naudojimas. Drignės preparatai vartojami lygiųjų raumenų spazmams raminti (tiesiosios žarnos, gimdos kaklelio, šlapimo kanalo ir kt.). Lapai įeina į antiastminės arbatos mišinį, o alkaloidai – į aerono sudėtį. Iš lapų gautas aliejus vartojamas įtrynimams, esant reumatiniams ir neuralginiams skausmams, podagrai.

Iš drignės alkaloidų plačiausiai vartojamas atropinas, kuris sumažina seilių, prakaito, ašarų ir riebalinių liaukų sekreciją, išplečia vyzdį. Atropinas vartojamas, sergant bronchine astma, opalige su žarnyno spazmais, akių ligomis. Skopolaminas slopina centrinę nervų sistemą. Jis vartojamas skausmams malšinti gimdymo metu, sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis.

Kontraindikacijos. Augalas labai nuodingas, todėl drignės preparatus turi skirti tik patyręs fitoterapeutas. Juos draudžiama vartoti į vidų sergant širdies ligomis. Drignė didina akispūdį. Nevartojama neštumo metu.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28