Didžioji dilgėlė

Lot. Urtica dioica L.

 

Sinonimai: dilgė, dilgynė, juodadilgė, notryna, notrynė, notrė, nuotrenė

 

En. stinging nettle, great nettle, tall bettle, slender nettle, common nettle, European nettle, great stinging nettle, nettle

 

Ru. крапива двудомная

 

Dilgėlinių (Urticaceae) šeimos daugiametis, su šakniastiebiu, 60-150 cm aukščio žolinis augalas, apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Stiebas stačias, keturbriaunis. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, beveik trikampiški, ilgomis nusmailėjusiomis viršūnėmis ir širdiškais arba apybukiais pamatais, dantyti, 8-17 cm ilgio ir 2-8 cm pločio. Žiedai vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į varpas arba šluoteles viršūninių lapų pažastyse. Kuokelinių žiedynų šakelės stačios, piestelinių vėliau nusvirusios. Vaisius – ovališkas arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 cm ilgio riešutėlis. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Žydi birželį-spalį. Sėklos prinoksta liepą-spalį.

 

Paplitimas. Didžioji dilgelė auga patvoriuose, miškuose, krūmuose, pievose, šiukšlynuose. Piktžolė, gausiai paplitusi visoje Lietuvoje.

 

Veikliosios medžiagos. Dilgėlės lapuose yra 19,7% proteinų, 3,6% riebalų, 15-18% pelenų, 22,3% celiuliozės (žydėjimo metu iki 30%), 7,4% beazotinių medžiagų, nedidelis kiekis cukraus, skruzdžių rūgšties, tanidų, glikozido urticino, 15-19% įvairių mineralinių medžiagų: daug kalcio (2,4-7,9%), kalio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro; vitaminų: C – 0,6%, K, B2, В3; protoporfirino, koproporfirino, citosterino, histamino, fermentų (oksidazės, peroksidazės, chlorofilazės), karotino (47,8-116 mg%, o jaunuose augaluose iki 700 mg%), ksantofilo, ksantofilepoksido, violaksantino, 2-5% chlorofilo (jaunuose net iki 7%). Dilginamuose plaukeliuose yra lakaus beazotinio toksino, be to, yra skruzdžių, riebiųjų rūgščių ir šiek tiek alkaloidų.

 

Paruošimas. Dilgėlių žolė (Urticae herba) užsidėjus pirštines pjaunama birželį-rugpjūtį.

 

Šaknys (Urticae radix) kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį, o sėklos (Urticae semen) renkamos liepą-rugpjūtį. Visa žaliava iškart džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, vartant, gerai vėdinamoje vietoje, pavėsyje ar džiovykloje iki 50 °C temperatūroje. Iš 1 kg šviežios žaliavos gaunama 220-230 g sausos. Žaliava laikoma maišuose gerai vedinamoje vietoje. Tinka vartoti iki 2 metų.

 

Naudojimas. Didžiosios dilgėlės preparatais gydoma mažakraujystė (padidina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje), odos ligos, nudegimai ir sunkiai gyjančios žaizdos, sąnarių ir nervų uždegimai, gimdos susirgimai, ypač sutrikus menstruacijoms klimakteriniame laikotarpyje, reumatas, viduriavimas, be to, jie skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą.

 

Lapų milteliai naudojami kraujavimui sulaikyti, sultys – nuo džiovos, lapų arbata – geltligei ir hemorojui gydyti, taip pat kraujavimui iš vidaus organų stabdyti, karščiui mažinti, šaknys, virtos su cukrumi – įsisenėjusiam kosuliui gydyti, o virti dilgėlės lapai su vynu arba medumi – nuo astmos. Plakantis šviežiomis dilgėlėmis gydomas reumatas. Šaknų, lapų nuoviras, ištraukos, šviežios sultys vartojamos galvai plauti, plaukų šaknims stiprinti.

 

Jaunos dilgėlės tinka maistui gaminti. Jų maistinė vertė prilygsta ankštiniams augalams. Vertinama ir dilgėlių pašarinė vertė: dilgėlėmis šeriamų karvių pienas riebesnis, paukščiai sparčiau auga ir greičiau riebėja, jų kiaušiniai stambesni.

 

Ilgi ir ploni į šilką panašūs dilgėlės plaušai, vartojami audinių, maišų gamybai, virvėms, špagatui vyti, tinklams megzti, o celiuliozės atliekos – popieriaus gamybai.

 

Kontraindikacijos. Dilgėlių preparatai nevartojami sergant hipotonija, ateroskleroze, esant padidėjusiam kraujo krešumui. Maistui dilgėlių negalima vartoti esant strazdanoms ar pigmentinėms dėmėms ant odos, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

 


 

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28

 
Muzika | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Šaudymas Lazeriu | Autobusų nuoma | Kartoniniai zaidimu nameliai | SEO PASLAUGOS | padanguparduotuve.lt | Kvalifikuotas darbas | Akiu korekcija |