Miškinė dedešva |
Lot. Malva sylvestris L.
Sinonimai: dedešra, girnelės, roželės
Paplitimas. Miškinė dedešva auga dykvietėse, šiukšlynuose, daržuose, pakelėse, patvoriuose. Lietuvoje reta.
Vaistams taip pat vartojama paprastoji (Malva neglecta Wallr.) ir aukštoji dedešva (Malva alcea L.).
Paruošimas. Vaistinei žaliavai vartojami miškinės dedešvos žiedai (Malvae flos), rečiau lapai (Malvae folia). Žiedai skinami kartu su taurelėmis, be žiedkočių, žydėjimo metu (birželį-rugpjūtį). Džiovinami gerai perpučiamoje, tamsioje šiltoje patalpoje arba pavėsyje. Žaliava laikoma ryšuliuose gerai vėdinamoje vietoje. Tinka vartoti 2 metus.
Lapai skinami be lapkočių pieš žydėjimą (birželį), arba žydėjimo metu. Džiovinami tamsioje šiltoje patalpoje, pavėsyje, gerai perpučiamoje vietoje, arba džiovykloje iki 50 °C temperatūroje. Iš 1 kg žalių žiedų gaunama 190-200 g sausų. Išdžiuvusi žaliava bekvapė, gleivinga. Tinka vartoti 3 metus (kituose šaltiniuose nurodoma, kad tinka vartoti 1 metus).
Naudojimas. Miškinės dedešvos žiedų ir lapų antpilas vartojamas nuo virškinimo trakto ir bronchų uždegimo, burnai ir gerklei skalauti, užkimus, sergant gerklės kataru, kosint. Karštais kompresais gydomi sutinimai, nudegimai, odos ligos ir hemorojus.
Dedešvos žolė yra malonaus salstelėjusio skonio, todėl gali būti vartojama kaip daržovė salotoms, mišrainėms, žalia ir virta.
Augalo žiedų dažinė medžiaga tinka vynui, vilnai ir kitoms medžiagoms dažyti tamsiai mėlyna, pilka, raudona ir kitomis spalvomis.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-02-21 |