Lot. Thymus serpyllum L.

Sinonimai: čiabriukas, čiabras, čepronėlis, čiobras, čiumbrelis, dievaitis, maironas, puronėliai, šambrukai, šilažolė, timijonas, timkus, timkužis

En. garden thyme, creeping thyme, wild thyme, mother of thyme, breckland thyme, brotherwort, lavender thyme, sand thyme, serphyllum, serpolet, thyme

Ru. чабрец, чабрец песчанный, тимьян ползучий, тимьян обыкновенный, богородская трава, материнка

Notrelinių (Lūpažiedžių) – Lamiaceae (Labiatae) šeimos, 10-30 cm aukščio, daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, viršutinėje dalyje apvalus arba nežymiai keturbriaunis, plaukuotas, pamate įsišaknijantis. Žiedinės šakutės kylančios, 5-10 (15) cm aukščio, neaiškiai keturbriaunės, plonos, apaugusios švelniais plaukeliais. Lapai priešiniai, 5-10 mm ilgio, linijiški, lanectiški arba pailgi, liaukingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai į varpas susitelkę. Taurelė ryškiai dvilūpė; viršutinė lūpa tridantė, atsilenkusiais danteliais, apatinė – dviskiltė. Taurelė iš išorės plaukuota. Vainikėlis dažniausiai šviesiai purpurinis. Vaisius iš 4 riešutėlių. Riešutėliai beveik apvalūs, tamsiai rudi, apie 0,6–1 mm skersmens. Žydi birželį-liepą. Vaisiai pribręsta rugpjūtį-rugsėjį.

Paplitimas. Auga sausuose pušynuose, žvyrduobėse, smėlio karjerose, pakelėmis ant pylimų.
Vaistinei žaliavai taip pat tinka keturbriaunis (Thymus pulegioides L.) ir vaistinis (Thymus vulgaris L.) čiobrelis.

Veikliosios medžiagos. Čiobrelių žolėje yra 0,1-1,2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 30% timolio, 20% karvakrolio (paprastajame čiobrelyje), cimolo, pineno ir kt. Be to, žaliavoje yra apie 7% rauginių, iki 9% mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, apie 17 mg% vitamino C.

Paruošimas. Vaistams pjaunama žolė (Thymi herba) žydėjimo metu (birželį-liepą), neleidžiant brandinti sėklų. Ji džiovinama pastogėje, palėpėje ar kitoje nuo saulės apsaugotoje, gerai perpučiamoje vietoje. Džiovykloje temperatūra neturi viršyti 40 °C temperatūros. Išdžiuvusi žaliava persijojama pro metalinius tinklelius. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 320-340 g sausos. Žaliava laikoma audinio maišuose atskiroje nuo kitų žaliavų vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 2 metų.

Naudojimas. Čiobrelis pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminamomis savybėmis.
Paprastojo čiobrelio nuoviras vartojamas nuo bronchito, kosulio, peršalimo, nemigos, gerina virškinimą, vartojamas nuo kirmėlinių ligų. Arbata arba užpilu skalaujama burna sergant dantenų ligomis, gerklės uždegimų. Nuoviru plaunamos nedidelės žaizdos. Jo preparatai bei eterinis aliejus naudojami odos įtrynimams, aromatinėms vonioms, kompresams. Manoma, kad čiobrelių arbata padeda malšinti pagirių simptomus. Seniau džiovintus čiobrelio žiedus dėdavo į spintas ir skrynias atbaidyti kandis, o drabužiams žiedai suteikdavo malonų kvapą. Čiobrelio žiedai vartojami kulinarijoje ir vaistinių arbatų gamyboje.

Kontraindikacijos. Čiobrelių sudėtyje esantis timolis neigiamai veikia kepenis ir inkstus. Nevartojamas nėštumo metu.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28