Bruknė

Lot. Vaccinium vitis-idaea L.

 

Sinonimai: brusnė, lasyta, raudonuogė, šilauogė

 

En. red wortleberry, red bilberry, cowberry, mountain cranberry, partidge-berry, foxberry, alpine cranberry,  lingonberry, lowbush cranberry, mountain cranberry, partridgeberry, rock cranberry

 

Ru. брусника

 

Erikinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, 5-30 cm aukščio, visada žaliuojantis krūmokšnis. Šakelės apvalios, apaugusios pilkšvais plaukeliais. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, lygiakraščiai arba nežymiai karbuoti, buki, stori, odiški, tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia, gausiai taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais. Žiedai po 2-8 susitelkę viršūninėse kekėse, nusvirę. Vainikėlis varpiškas, baltas arba baltai rausvas. Vaisius – raudona, apvali, iki 8 mm skersmens, su nudžiūvusia taurele viršūnėje, sultinga uoga. Žydi gegužę-birželį ir neretai antrą kartą nuo liepos iki rudens šalnų. Uogos prinoksta rugpjūtį.

 

Paplitimas. Auga sausuose ir apysausiuose pušynuose, eglynuose, beržynuose, drebulynuose, kirtavietėse, aukštapelkėse. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Dažna.
Bruknė panaši į miltinę arkliauogę, tačiau pastarosios lapų apatinė pusė netaškuota, kraštai žemyn neužsirietę ir abi lapų pusės tinkliškai gyslotos, o uogos miltingos.

 

Veikliosios medžiagos. Bruknių uogose yra 5,1-8,4% cukraus, 2,3-2,9% organinių rūgščių: citrinos, obuolių, benzoinės, oksalo, acto, glioksilo, pirovyno, oksipirovyno ir kt.; vitaminų: C – 11-21 mg%, B1 – 0,02 mg%, B2 – 0,02 mg%; karotino, glikozidų: vakcinino (iki 0,1%), arbutino, ideinchlorido, likopino, zeaksantino; 0,49% rauginių medžiagų. Sėklose yra iki 30% riebalų, lapuose – 5-9% glikozido arbutino, hiperozido, 0,5-0,6% flavanolio, hidrochinono, ericinolio ir erikolino, organinių rūgščių: galinės, elaginės, chino, vyno ir ursolo; tanino, 0,6% lavanolio, lanino, mineralinių medžiagų: mangano, arseno, švino, vario; 14-15% rauginių medžiagų.

 

Paruošimas. Vaistams vartojami bruknių lapai (Vaccinium-vitis idaeae folia) ir uogos (Vaccinium-vitis idaeae fructus). Lapai skinami anksti pavasarį (pernykščiai; vasarą skinti pajuoduoja), arba rudenį, o uogos renkamos prisirpusios. Lapai džiovinami gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, o uogos – krosnyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 200-20 g sausų. Lapus galima saugoti 3 metus, uogas – 1 metus.

 

Naudojimas. Bruknių lapų arbata vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, anacidinio gastrito, reumato, podagros, pakilusio kraujospūdžio, taip pat nevalingo naktinio šlapinimosi atvejais, viduriuojant. Uogos vartojamos nuo avitaminozės, taip pat nuo gerklės uždegimo, kosint ir peršalus. Jos stiprina organizmą. Iš uogų daromos uogienės, kompotai, trauktinės ir kt.

 

Kontraindikacijos. Atsargiai bruknės preparatus turėtų vartoti hipotonikai, nes lapai ir ypač sultys greitai ir efektyviai mažina kraujospūdį. Šviežios bruknių uogos nevartojamos sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Atsargiai vartoti sergant inkstų ligomis.

 


Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28

 
Muzika | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Autobusų nuoma | SEO PASLAUGOS | padanguparduotuve.lt | Kvalifikuotas darbas |