Blindė

Lot. Salix caprea L.

 

Sinonimai: gluosnis blindė, blendis, pūpelis, verba, verbų karklas, stirninė blindė

 

En. goat willow

 

Ru. ива козья

 

Gluosninių (Salicaceae) šeimos, 6-20 m aukščio ir 0,75 m skersmens krūmas arba medis. Laja gana plati. Jaunų medžių kamienų bei šakų žievė iš pradžių lygi, pilkai žalsva, senesnių pasidaro tamsesnė ir suaižėja. Nužievinta mediena lygi, raudonuojanti. Ūgliai pliki arba viršūnėje prie pumpurų plaukuoti, palyginti storoki, žalsvi, gelsvai rusvi arba rusvi. Pumpurai labai stambūs, ypač žiediniai, rudi, iki 5 mm ilgio, 3 mm pločio, pliki, kiaušiniški, pridengti vienu žvyneliu, suplotomis viršūnėmis. Prielapiai dažniausiai inkstiški, 4-7 mm ilgio, nukrintantieji. Lapai kotuoti, įvairaus dydžio ir formos. Lapalakštis pailgas arba plačiai kiaušiniškas, plačiai elipsiškas, 5-18 cm ilgio ir 3-8 cm pločio, lygiais arba karbuotais, nevienodai dantytais kraštais. Jauni lapai tankiai plaukuoti; senų lapų viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė – negausiai plaukuota arba veltiniška, balsva. Vidurinė gysla apatinėje pusėje labai ryški. Žirginiai išauga prieš lapų skleidimąsi. Vyriškieji žirginiai kiaušiniški, 5-6 cm ilgio ir iki 2 cm skersmens, prie jų pagrindo yra nedideli lapeliai, moteriškieji trumpakočiai, cilindriški, žydėjimo metu iki 6 cm, o vaisiams prinokus – iki 10 cm ilgio. Pažiedės lancetiškos, rusvos, juodomis viršūnėmis, apaugusios ilgais plaukeliais. Žydi balandį. Vaisiai prinoksta gegužę.

 

Paplitimas. Auga kirtavietėse ir jaunuolynuose. Paplitusi drėgnose augimvietėse, pievose, krantuose, sodybose. Kartais sudaro traką arba auga žemutiniame medžių aukšte. Paplitusi visoje Lietuvoje. Labai dažna.

 

Vaistams taip pat vartojami: baltasis gluosnis (Salix alba L.), trapusis gluosnis (Salix fragilis L.), gluosnis žilvitis (Salix viminalis L.), rausvasis gluosnis (Salix purpurea L.) ir pajūrinis gluosnis (Salix daphoides Vill.). Visų gluosnių žievėje yra panašios cheminės medžiagos.

 

Veikliosios medžiagos. Blindės žievėje yra apie 11,7% rauginių medžiagų, glikozido salicino, iki 4% salicilo rūgšties, mineralinių medžiagų, cukraus, flavonoidų.

 

Paruošimas. Gluosnių žievė (Salicis cortex) lupama nuo 3-4 metų šakų bei stiebų pavasarį, kada ji gerai atsiskiria nuo medienos. Džiovinama pavėsyje. Žaliava laikoma išdžiuvusia, kai lenkiama traškiai lūžta. Iš 1 kg šviežios žievės gaunama 550 g sausos. Tinka vartoti iki 4 metų.

 

Naudojimas. Žievės nuoviras vartojamas sergant žarnų kataru su viduriavimu, reumatu bei šlapimo takų uždegimu. Žievė įeina į prakaitą varančių arbatų sudėtį. Žievės ekstraktu skalaujama burna kraujuojant dantenoms ar sergant stomatitu.

 

Kontraindikacijos. Nevartojama nėštumo metu.

 


 

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28

 
Muzika | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Autobusų nuoma | SEO PASLAUGOS | padanguparduotuve.lt | Kvalifikuotas darbas |