Lot. Melilotus officinalis (L.) Pall.

Sinonimai: auksūnas, bitdobilis, jondobilis, kalnius, meliotas, melota

En. yellow sweet clover, field melilot, common melilot, yellow clover, yellow melilot, corn melilot, hay flower, king’s clover, melilot, ribbed melilot, ribbed meliot, sweet clover, white melilot

Ru. донник лекарственный, донник желтый

Pupinių (Ankštinių) – Fabaceae (Leguminosae) šeimos dvimetis, 30-90 cm aukščio augalas. Šaknis liemeninė, šakota, balsva. Stiebas vienas arba keletas, kylantis arba stačias, šakotas, viršutinėje dalyje plaukuotas, briaunotas. Lapai pražanginiai, kotuoti, trilapiai, galinis lapelis ant ilgesnio kotelio, šoniniai beveik bekočiai. Lapeliai smulkiai pjūkliškai dantyti. Žiedai geltoni, 5-7 mm ilgio, susitelkę kekėse lapų pažastyse. Žiedynas 4-10 cm ilgio. Vainikėlis netaisyklingas, drugelinių tipo. Kuokelių 10. Vaisius – kiaušiniška, 3-4 mm ilgio ir 2 mm pločio, skersai raukšlėta, plika, ylišku snapeliu ankštis. Sėklos žalsvai geltonos. Žydi visą birželį-rugsėjį. Sėklos subręsta rugpjūtį-rugsėjį.

Paplitimas. Lietuvoje auga dobilienose, palaukėse, pakelėse, dykvietėse, ant ežių, geležinkelio pylimų. Mėgsta derlingesnę neutralią ir sunkesnę dirvą, todėl smėlynuose retas. Paplitęs visuose Lietuvos rajonuose. Dažnas.

Veikliosios medžiagos. Geltonžiedžio barkūno žolėje yra kvapaus kumarino (žieduose – iki 0,9%), kumarino rūgšties, glikozidų meliliotino ir meliliotozido, melilioto rūgšties. Be to, joje dar yra purino darinių, apie 4,3% riebalų, 17,6% baltymų, apie 0,01% eterinio aliejaus, cholino, flavoninių medžiagų, organinių rūgščių. Sėklose yra iki 41,9% baltymų, 8,3% riebalų ir apie 9% krakmolo.

Paruošimas. Vaistams vartojama barkūno žolė (Meliloti herba). Ji pjaunama žydėjimo metu (birželį-rugpjūtį). Stori stiebai pašalinami. Žaliava džiovinama po atviru dangumi, pastogėje arba džiovykloje iki 40 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė sutrinama ir persijojama pro sietą. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 260-280 g sausos. Išdžiuvusios žolės kvapas stiprus, primena apvytusio šviežio šieno kvapą. Sūrokai kartaus skonio. Tinka vartoti 2 metus. Pavojinga netinkamai išdžiovinta ir laikoma žaliava, ji tampa nuodinga.

Naudojimas. Geltonžiedžio barkūno preparatai vartojami raminamiesiems kompresams, žaliajam trauklapiui gaminti. Kumarinas slopina centrinę nervų sistemą, veikia narkotizuojančiai. Žolės nuoviru gydoma votys, furunkulai, pieno liaukų ir ausų uždegimas, sumušimai, skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina kosulį. Taip pat gydomos išsiplėtusios venos ir gresiant jų trombozei.

Homeopatijoje šviežių lgeltonžiedžio barkūno lapų ir žiedų esencija vartojama nuo galvos skausmų bei migrenos. Žolė vartojama kai kurioms arbatoms bei tabakui aromatizuoti.

Kontraindikacijos. Geltonžiedžio barkūno didesniais kiekiais galima apsinuodyti.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-27