Paprastoji avietė |
Lot. Rubus idaeus L.
Sinonimai: aviečiai, avietys
En. European red raspberry, raspberry, red raspberry, wild raspberry
Ru. малина обыкновенная
Paplitimas. Lietuvoje auga miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmuose. Mėgsta šviesias vietas, derlingus ir drėgnus dirvožemius. Labai dažna.
Veikliosios medžiagos. Aviečių uogose yra 2,6-7,1% cukraus, iš to kiekio 0,2-2,2% sacharozės ir 1,8-5,0% monosacharidų (gliukozės ir fruktozės), 1,0-2,2% organinių rūgščių: citrinos, obuolių, salicilo, kaprono, skruzdžių; vitaminų: C – 15,7-30,2 mg%, P – 60 mg%, B, – 20 mg%, PP – 300 mg%, karotino – 0,3% mg; 0,3% rauginių medžiagų, cianino chlorido, eterinio aliejaus, pektininių medžiagų, acetoino, ß-ionono, benzaldehido, mineralinių medžiagų: fosforo, vario, geležies; purinų, ypač daug džiovintose uogose (62,7%). Sėklose yra iki 14,6% riebalų ir 0,7% fitosterino.
Naudojimas. Avietės mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, slopina uždegiminius procesus, malšina skausmą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Jos vartojamos nuo peršalimo, slogos, bronchito, taip pat prakaito ir šlapimo išsiskyrimui skatinti, apetitui gerinti, virškinimo trakto veiklai reguliuoti, vėmimui ir kraujavimui stabdyti, gausių menstruacijų atveju, fiziniam ir protiniam aktyvumui skatinti. Kompresai dedami ant negyjančių odos opų, nudegimų, išsiplėtusių venų mazgų. Avietės stiprina organizmą, veikia tonizuojančiai. Aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.
Kontraindikacijos. Kadangi avietėse yra daug purinų, nerekomenduojama jų vartoti sergant podagra ir nefritu, gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, taip podagra, poliartritu ir osteochondroze. Aviečių lapų arbatos reikėtų vengti nėščiosioms pirmaisiais neštumo mėnesiais.
Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-27 |