Lot. Equisetum arvense L.

Sinonimai: asiukai, dirvų eglutės, gegutės duonelė, gigelis, ožkabarzdis, piesčiukas

En. common horsetail, field horsetail, horsetail, horsetails, bottlebrush, corn horsetail, pewterwort, shave grass, small scouring rush, snake pipes

Ru. хвощ полевой, полевая сосенка

Asiūklinių (Equisetaceae) šeimos sporinis, žolinis augalas. Pavasariniai – sporifikuojantieji – stiebai iki 20 (40) cm aukščio, 3-5 mm skersmens, šviesiai rudi arba rausvi, sultingi, dažniausiai su penkiomis, atokiai viena nuo kitos nutolusiomis piltuvėlio pavidalo makštimis. Makštys su 8-12 dantelių, kurie po 2-3 susiglaudę ir maždaug tokio ilgio, kaip makšties vamzdelis. Sporangių varpos iki 3,5 cm ilgio; varpos ašis pilnavidurė. Vegetatyviniai stiebai išauga vėliau, iki 50 cm aukščio, 3 mm skersmens, su 6-19 išilginių briaunelių. Makštys 5-12 mm ilgio, viršutinėje dalyje truputi atsiknojusios nuo stiebo; jų danteliai dukart trumpesni už vamzdelį, trikampiškai lancetiški, juosvi, su baltais kraštais. Šakos paprastai keturbriaunės arba penkiabriaunės (rečiau šešiabriaunės), dažniausiai stačios, kartais šakotos. Makščių danteliai atsiknoję, trikampiški, nusmailėję. Sporifikuoja balandį-gegužę.

Paplitimas. Dirvinis asiūklis paplitęs beveik visuose žemynuose, vidutinio klimato zonose. Auga apydrėgnėse, ypač priesmėlio dirvose, taip pat nedirbamoje žemėje, padirviuose, pakelėse, dykvietėse, pievose ir kartais miškuose. Paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Labai dažnas.

Liaudies medicinoje kartais vartojamas šiurkštusis asiūklis – Equisetum hiemale L. ir miškinis asiūklis – Equisetum silvaticum L.

Šiurkščiojo asiūklo sporifikuojantieji ir vegetatyviniai stiebai vienodi, žali, išauga tuo pačiu metu, žiemojantieji, iki 6 mm diametro, nešakoti arba šakoti tik pamatinėje dalyje. Makštys iki 15 mm ilgio, glaudžiai prie stiebo prigludusios, jų pagrindas balsvas, viršūnė juosvai ruda arba juoda. Auga smėlinėse, žvyrinėse dirvose, pušynuose, viržynuose, šlaituose. Paplitęs visoje Lietuvoje mažomis grupėmis.

Miškinio asiūklio vegetatyviniai ir sporifikuojantieji stiebai išauga tuo pačiu laiku – pavasarį. Pastarieji, išbarstę sporas, pažaliuoja ir išsišakoja. Jų makštys per vidurį išsipūtusios, vamzdiškos, iki 25 mm ilgio (su danteliais). Vegetatyviniai stiebai menturiškai šakoti, su 10-18 briaunelių, makštys iki 15 mm ilgio, viršūnėje rausvai rudos, odiškos; danteliai po 3-4 susijungę į lancetiškas, bukas skiautes. Šakos ilgos, pakartotinai išsišakojusios, žemyn nusvirusios.

Veikliosios medžiagos. Dirvinio asiūklio žolėje yra 5% saponino ekvizetonino, alkaloidų: ekvizetino, nikotino, dimetilsulfono; flavonoidų: ekvizetrino, izokvercitrino ir 5-gliuzidliuteolino; 278 mg% vitamino C, 4,7 mg% karotino; obuolių, akonito ir oksalo rūgščių; apie 16% baltymų, iki 3,5% riebalų, rauginių, karčiųjų medžiagų, dervų ir iki 17% mineralinių medžiagų, kurių pagrindinę dalį sudaro silicis.

Paruošimas. Vaistams vartojama antžeminė dirvinio asiūklio dalis (Equiseti herba). Pjaunama 5 cm nuo žemės (birželį-rugpjūtį), giedrą dieną. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45 °C temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava turi būti pilkšvai žalios spalvos silpno kvapo ir rūgštoko skonio. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 200-220 g sausos. Laikomas sandariai uždarytuose induose. Tinka vartoti iki 4 metų.

Naudojimas. Dirvinio asiūklio preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, jais gydomi šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimai. Asiūklio arbata vartojama širdies ligoms, reumatui, tuberkuliozei, kepenų ligoms, pleuritui gydyti, kraujavimui (gimdos, hemorojaus mazgų) sulaikyti. Skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojamas šlapimtakių, šlapimo pūslės ligoms, taip pat ir akmenligei, gydyti. Asiūklio antpilas valo organizmą. Išoriškai vartojamas odos ligoms ir įsisenėjusioms žaizdoms gydyti. Vartojamas nuo plaukų slinkimo. Jaunas sporines varputes ir šakniastiebių gumbelius liaudis kartais vartoja maistui.

Kontraindikacijos. Dirvinis asiūklis dirgina inkstus, todėl nevartojamas sergant nefritu. Asiūklis stipriai veikia širdį ir nervų sistemą. Gydymo tikslais jį reikia vartoti mažais kiekiais ir trumpą laiką.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-27