Lot. Arctostaphylos uva-ursi (L.) Spr.

En. bearberry, kinnikinnick, arbutus, bear-grape, hog cranberry, manzanita, mountain box, mountain cranberry, bountain-box, red bearberry, rockberry, uva ursi

Ru. толокнянка обыкновенная, медвежье ухо, медвежьи ушки, медвежья ягода

Viržinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, visada žaliuojantis krūmokšnis. Pagrindinė šaknis liemeninė, iki kelių metrų ilgio, apyšviese žieve, su nedaugeliu šalutinių šaknų. Sakų pridėtinės šaknys 15-30 cm ilgio, plonos, šakotos, tamsesne žieve. Stiebas 5-20 cm ilgio, dažniausiai esantis po sąnašomis. Senos šakos šliaužiančios, tvirtos, labai išsiraizgiusios, gumbuotos, žvynuotos, raudonai rudos, išsidėsčiusios keliais aukštais. Jaunų šakelių ūgliai driekiasi žeme, sudarydami rutojų. Pradžioje jos būna nežymiai plaukuotos, kartais plikos, šviesios, pilkai rudos. Išauga iki 2-90 cm ilgio. Trečiaisiais metais įsišaknija, tačiau įsišaknijusioje krūmokšnio dalyje ūgliai būna ne ilgesni kaip 20 cm. Lapai standus, odiški, 0,3-3,2 cm ilgio, 0,2-1,5 cm pločio, kieti, atvirkščiai kiaušiniški, pleištiški, kartais lancetiški, priklausomai nuo vešlumo, buka arba nežymiai įlenkta, rečiau smailia viršūne, į apačią užsilenkusiais kraštais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė, su įdubusiomis tinkliškomis gyslomis. Viduryje krūmokšnio lapai smulkesni, negu pakraščiuose. Lapo lakštelis susiaurėja į trumpą, 0,2-0,5 cm ilgio, švelniai plaukuotą lapkotį. Žiedai po 3-12 susitelkę kekėse ant trumpų šakelių galų, daugiausia krūmo viduryje. Vainikėlis rausvas, kartais baltas, išsipūtęs, kiaušrniškai apvalus, su penkiaskiaute atsilenkusia rausva atbraila, viduje plaukuotas. Kuokelių 10, piestelė 1. Vaisius – iš galų suplota raudona arba oranžinė blizganti uoga (miltingas kaulavaisis). Sėklos 5, rudos, kietos, dažnai suaugusios. Žydi gegužę-birželį. Vaisiai prinoksta rugpjūtį-spalį.

Paplitimas. Auga sausuose šviesiuose pušynuose, viržynuose, degimvietėse. Paplitusi pietryčių Lietuvoje. Miltinė arkliauogė yra panaši į bruknę (Vaccinium vitis-daea L.).

Veikliosios medžiagos. Arkliauogės lapuose yra 6-14% arbutino, 10-25% raugintų medžiagų, 6% galinės, 0,4-0,75% ursolo rūgšties, skruzdžių, elaginės rūgščių, apie 200 mg% vitamino C, 0,01% eterinio aliejaus, 0,48-1,1% flavonoidų: hiperozido, kvercetino, izokvercetino, miricitrino, kvercitrino, izokvercitrino ir miricetino.

Paruošimas. Vaistams vartojami lapai (Uvae ursi folia). Jie skinami anksti pavasarį, pumpurams dar neišsprogus arba pradėjus sprogti, ir antroje vasaros pusėje, suaugus pirmamečiams lapams. Aštriais kastuvais arba kitais įrankiais atkertamos negiliai slypinčios šakos, paliekant ne mažiau kaip 1/3 augalo kero. Kerpės, pajuodusiais lapais šakos išrenkamos, o kokybiška žaliava džiovinama pastogėse, žaginiuose. Išdžiūvus lapai lengvais spragilais arba kuliamųjų mediniais velenais nukuliami, rėčiais arba vėtyklėmis išvalomi sutrupėję lapai, šakutės bei kitos priemaišos. Išdžiūvę lapai yra trapūs, bekvapiai, kartokai sutraukiantieji. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 200-220 g sausų. Tinka vartoti iki 5 metų.

Naudojimas. Arkliauogės lapų preparatai vartojami šlapimtakiams dezinfekuoti ir šlapimo išsiskyrimui skatinti, sergant šlapimtakių ir pūslės uždegimu.

Kontraindikacijos. Arkliauogė nevartojama, jeigu yra šlapimtakių defektai (susiaurėjimai), jei ligonis linkęs vemti, viduriuoti, taip pat neštumo metu.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-27