Lot. Acorus calamus L.

Sinonimai: airas, airis, airys, agėras, alierys, arielas, arilas, arielys, ejeras, kalmas, tatarška, totorka, totorkė

En. sweet flag, sweet calamus, drug sweet flag, sweet sedge

Ru. аир обыкновенный, аир болотный, аир пахучий, татарское зелье, ирный корень, осока

Ajerinių (Araceae) šeimos daugiametis, 50-125 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis 1,5-3 cm skersmens, žalsvai rusvas, šliaužiantis, nariuotas, šakotas, su gausiomis pridėtinėmis šaknimis ir ryškiomis nukritusių lapų žymėmis, aromatiškai kvapus, kartus, jo skerspjūvis baltai rausvas, nežymiai akytas. Stiebas vienoje pusėje briaunotas, antroje – įlinkęs. Lapai išauga iš šakniastiebio viršūnės, bekočiai, ilgi, kardiški, ryškiai žali, blizgantys, pagrinde apatinėmis dalimis vienas kitą apkabinantys, jų pakraštys dažnai banguotas. Žiedai susitelkę į cilindrišką, 4,5-12 cm ilgio ir į šoną pakrypusią burbuolę. Sėklos Lietuvoje nesubręsta. Žydi birželį-liepą. Dauginasi šakniastiebiais.

Paplitimas. Sudaro sąžalynus ežerų, tvenkinių, kūdrų, nesraunių upių uždumblėjusiuose pakraščiuose, pelkėse ir pelkėtose vietose. Tankūs ir dideli sąžalynai yra Nemuno deltoje ir ežeringuose Rytų ir Pietų Lietuvos rajonuose. Apyretis. Įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“.

Veikliosios medžiagos. Balinio ajero šakniastiebiuose yra 2-9% eterinio aliejaus, glikozido akorino, alkaloido kalamino, krakmolo, dervų, 29 mg vitamino C, pėdsakai rauginių ir kitokių medžiagų. Eterinio aliejaus sudėtyje (ji yra nepastovi) yra 1% d-pineno, 7% d-kamfeno, 8,7% d-kamfaro, 3% borneolio, eugenolio, azarono, kalomolo, kalameno, kalakoreno, kariofileno, gvajeno, akorono ir kt. Lapuose yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, iki 500 mg vitamino C. Ajero eterinis aliejus tirštas, geltonas, malonaus kvapo, kartus.

Paruošimas. Balinio ajero šakniastiebiai (Calami rhizoma) kasami pavasarį arba rudenį. Kasama ne daugiau kaip 1/4 šakniastiebių iš esamo ploto, toje pačioje vietoje imti žaliavą galima tik po 5-8 metų. Šakniastiebiai iškeliami šakėmis arba kastuvais. Po to gerai išplaunami, nupjaustomos smulkios šaknelės bei lapai ir apvytinami. Tada pjaustomi 5-30 cm ilgio gabaliukais, o labai stori dar perplaunami išilgai pusiau ir išklojami šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba skardinėje pastogėje. Džiovinanama šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialiose džiovyklose, temperatūra turi būti 30-35 °C. Žievė nulupama, šakniastiebiams apvytus. Iš 1 kg žalių neluptų šakniastiebių sausų gaunama 250-280 g, o iš luptų – 220-40 g. Išdžiovinti šakniastiebių gabaliukai turi išlikti balti, gelsvi, žalsvi arba rausvoki, būdingo ajerų kvapo ir kartaus skonio. Žaliava laikoma sausoje, gerai vėdinamoje vietoje ryšulėliuose. Tinka vartoti iki 2 metų.

Naudojimas. Ajero šakniastiebių nuoviras geriamas, sutrikus virškinimui, apetitui, sveikstant po gripo, nuo inkstų akmenligės, esant žaizdoms. Ajero milteliais valomi dantys, taip stiprėja dantenos, dingsta nemalonus burnos kvapas. Be to, šakniastiebiai vartojami aromatinėms vonioms, plaukų slinkimui sulaikyti (naikina pleiskanas, stiprina ir šviesina plaukus), naudojamas parfumerijos pramonėje, likerių bei kitų gėrimų gamyboje.
Iš džiovintų šakniastiebių ruošiami antpilai, ištraukos, milteliai.

Kontraindikacijos. Dideli ajero kiekiai gali padidinti kraujavimą menstruacijų metu. Nenaudojamas esant sausai odai.

Švieži ajero šakniastiebiai truputi nuodingi.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-22